Šunų nemėgstančiam žmogui šie gyviai asocijuojasi su nešvariu ir purvinu padaru. Aaaaa, šika visur, ėda šūdą, platina ligas, kandžiojasi fui fui fui. Bet verta prisiminti ir tai, kad šuo yra labai naudingas žmogaus sveikatai.
Tikriausiai teko girdėti istoriją apie Pompėjoje atkastas šuns ir berniuko susivijusias liekanas. Stambaus šuns skeletas buvo apkabinęs vaiką. Ant gyvūno antkaklio archeologai aptiko įrašus, kad jis berniuką išgelbėjo skęstantį ir užstojo nuo užpuolikų. Tikriausiai didysis vaiko draugas stengėsi apsaugoti jį ir trečiąjį kartą…
Šuns įvaizdis neatskiriamas nuo medicinos dievo Asklepijaus. Buvo net šventyklų šunys, kurie vaikščiojo arba gulėjo šalia atėjusių į šventyklą paprašyti dievo išgijimo. Biblijos Lozorių, kurį Kristus prikėlė iš kapo, išgydė šuo, užlaižęs jam kūno žaizdas. IX amžiuje Helo mieste (dabartinė Belgija) šunys buvo naudojami psichiniams ligoniams gydyti, nusiunčiant juos gyventi į tas šeimas, kuriose buvo šie keturkojai gyvūnai. Sakoma, rezultatai buvo geri. Kai XIII amžiuje ant Europos užgriuvo maro epidemija, pasklido legenda apie vienuolį Roką, kuris keliaudavo per miestus su savo šunimi, ramindamas ligonius. Kai užsikrėtė pats Rokas, jo šuo iš artimiausios pilies tampė jam maistą. Pilies šeimininką, sužinojusį, kur dingsta jo produktai, pribloškė šuns ištikimybė, ir jis, pardavęs savo turtą, nusprendė savo likusį gyvenimą tarnauti Dievui. 1790 metais Jorkšyro grafystėje (Anglijoje) susikūrė bendrija, įkūrusi ligoninę psichiniams ligoniams, o Viljamas Tjukas sukūrė net visą „šunų terapijos“ koncepciją.
Šuo gali būti puikus psichologas - vienišam žmogui gyvūnas atstoja ir klausytoją, ir guodėją. Jis niekada neprieštarauja ir nekiša savo nuomonės. Be to, šeimininką šuo pasitinka taip džiaugsmingai, kaip niekas kitas. Tas džiaugsmingas lojimas šlaina nervinę įtampą ir mažina kraujospūdį. Beje, įrodyta, kad šuo gali atpažinti šeimininką nuotraukoje. Žiūrėdamas televizorių jis įsidėmi veidus, meistriškai šifruoja žmonių mimiką. Šunų gebėjimas interpretuoti žmogaus emocijas yra įgimtas, per tūkstantmečius trunkantį gyvenimą greta žmogaus tapęs genetinio kodo dalimi. Vilkai tokio komunikacinio gebėjimo neturi. Prisitaikydami prie žmogui įprastos žodinės komunikacijos, šunys išmoko ir tik jiems būdingo lojimo. Joks kitas gyvūnas nesugeba taip interpretuoti žmogaus mimikos, suprasti jo elgesio ir emocijų.
Šuo skatina jį auginančio vaiko pareigingumo, atsakomybės jausmą. Pavyzdžiui, jei tai vaiko norėtas šuo, jo santykis su augintiniu ypatingas. Šuo yra ir jo gynėjas, ir pasididžiavimo objektas, o kartais net ir geriausias guodėjas. Šunys – bene geriausi vienturčių, neramių ar emociškai uždarų vaikų draugai. Šuo moko vaiką laikytis dienotvarkės. Žaisdami su šunimi uždaro būdo mažyliai mokosi bendrauti, tampa atviresni. Geros emocijos pakelia nuotaiką, skatina pažinimo džiaugsmą.
uo padės, jei jūsų žemas kraujospūdis, vargina mieguistumas, silpnumas po ligos.
Šuo gali padėti atsikratyti auditorijos baimės – kuomet dalyvaujama parodose ir tenka viešai išstatinėti augintinius.
Šuo priverčia pajudėti, net kai to labai nesinori. Paprastai kuo didesnis šuo, tuo daugiau su juo tenka judėti. Net paprastas kasdienis pasivaikščiojimas teigiamai veikia sveikatą. Galima sakyti, kad šuo gali būti vienas iš veiksnių, mažinančių nutukimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.
Šuo ilgina gyvenimą. Mokslininkai, bandę išsiaiškinti, kas gyvena ilgiau: šeimos žmonės ar vienišiai, pateikė stulbinamus rezultatus. Pasirodo, ilgiausiai gyvena tie, kurie namuose turi šunį arba katę. Turėdamas šunį, nugyvensi 4 – 5 metus ilgiau negu tas, kuris jo neturi.
Gyvūnus auginančių žmonių arterinis kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje yra žemesnis, nei tų, kurie neturi nei katės, nei šuns.
Gyvūną glostančio žmogaus pulso dažnis sumažėja 16 proc., atsipalaiduoja raumenys, pagerėja virškinimas, kvėpavimas tampa tolygus. Šuns glaustymasis sumažina kraujospūdį. Kai žmogus glosto mylimą šunelį, organizmo rodikliai tampa tokie, tarsi žmogus būtų visiškoje ramybėje. 94 proc. infarktą patyrusių šunų šeimininkų pasveiksta.
Daug kur pasaulyje, ypač labiau išsivysčiusiuose kraštuose, šuns buvimas ligoninėje – įprastas dalykas. Jie vilki uniformas ir dalyvauja gydymo procese. Kartais tokie šunys ant kojų pastato net metų metus iš lovos nesikeliančius ligonius. Užsienyje šunų terapija labai populiari ne tik ligoninėse, bet ir su neįgaliais žmonėmis, taip pat senelių, vaikų namuose. JAV gyvūnus ligoninėse pradėjo naudoti 1919 metais. Ypač veiksmingai jiems padedant buvo gydomi Pirmojo pasaulinio karo veteranai. Šunys padėdavo greičiau atsikratyti pergyvento šoko, kontūzijų ir pan.
Šuo gali padėti diagnozuoti vėžį. 1989 metais autoritetingas medicinos žurnalas „Lancet“ rašė apie pacientę, kuri pateko į ligoninę, kadangi jai buvo diagnozuota piktybinė kojos melanoma. Pirmasis, kuris pastebėjo ant jos kojos tynimą, buvo jos dobermanas pinčeris. Jis uostinėjo ataugą kelis kartus per dieną ir net bandė atkąsti, dėl ko sunerimo pati šeimininkė ir kreipėsi į gydytojus. Pasirodo, jautri šuns uoslė padeda jam nustatyti retą piktybinio naviko baltymų derinį. Įrodyta, kad nepaprasta šuns uoslė gali atskirti žmones, sergančius ankstyvos ir vėlyvos stadijos plaučių ir krūties vėžiu, nuo sveikų žmonių. Nustatymo jautrumas ir specifiškumas - nuo 88% iki 97%. Didelis tikslumas pastebėtas net įvertinus tai, kad plaučių vėžiu sergantys pacientai dažnai esti rūkoriai.
Pagyvenę vyrai ir moterys, turintys augintinių, geriau susitvarko su kasdiene veikla, tokia kaip maudymasis ir apsirengimas, maisto gamyba ir pasivaikščiojimas per kelis kvartalus.
Gydomųjų savybių turi šunų vilna (labai puikus jos šaltinis gali būti koks bobteilas). ypač šuns vilna padeda malšinant radikulito skausmus. Neplautą šuns kailį patariama susukti į marlę, suformuoti nedidelę pagalvėlę. Šią pagalvėlę pridėkite prie skaudamos vietos ir apsukite rankšluosčiu. Jei taip gydantis netrukus pranyks skausmai, šią pagalvėlę prie gydomų vietų palaikykite dar 6 - 8 valandas. Dažniausiai iš šunų vilnos mezga kojines bei liemenes.
Šunys yra specialiai apmokomi, kaip elgtis su įvairiomis psichinėmis ligomis sergančiais ligoniais. Pavyzdžiui, šie jie gali laiku perspėti epilepsija sergantį šeimininką dėl artėjančio priepuolio, netgi sugeba atnešti jam vaistų. Šunų poveikis autizmu sergantiems vaikams – stebėtinas, tokios terapijos dėka jie tampa atviresni, labiau bendraujantys ir linksmesni.
Šuns seilėse yra lizocimo – fermento, ardančio bakterinių ląstelių sieneles. Šią šuns seilių savybę dar senovėje naudojo senovės graikai. Asklepijaus šventykloje šventoje Epidavro girioje naudodavo tikrą gyvūnų terapiją. Šventyklos šuns žyniai apmokydavo „išlaižymo“ meno. Mūsų dienomis kai kurios farmacijos firmos lizocimą gamina kaip vaistinį preparatą.
Apklausų duomenimis, dauguma žmonių mano, kad gyvūnas žmogui suteikia teigiamų emocijų, padeda atsipalaiduoti. Be to, beveik trečdalis sutinka, kad naminiai gyvūnėliai skatina atsakomybės už kitą jausmą, padeda praleisti laisvalaikį, patenkina bendravimo poreikį. Neigiamas gyvūnėlio auginimo puses – papildomas laiko sąnaudas, daiktų apgadinimą, finansines išlaidas – pabrėžia kur kas mažiau žmonių.
www.agiesha.blogas.lt
rodiklis 
Latest images 
suppes