Apibūdinimas:
Veislės istorija: Afganų kurtų kilmė yra beveik nežinoma. Šie šunys yra giminingi Saliukui (Persų kurtui), todėl manoma, jog afganų kurto protėviai galėjo kilti iš Persijos (Irano) ir būti atgabenti į Afganistaną, kur šiems šunims buvo išvystytas ilgas kailis. Afganistano valdovai šį šunį labai vertino. Pasibaigus antrajam Afganistano karui apie 1890 metus britų kariai afganų kurtą pervežė į Angliją. 1907 metais Londone pirmieji šios veislės pasirodymai sulaukė didelio pasisekimo. Anglijoje šios veislės klubas buvo įkurtas 1926 metais. Afganų kurtai ypatingai buvo populiarūs apie 1980-tuosius metus.

Temperamentas: Tvirtas ir ištvermingas afganų kurtas, nors ir ne toks greitas kaip greihaundas, savo tėvynėje jis buvo naudojamas antilopių, vilkų, šakalų medžioklei ir sargavimui. Ramus, santūrus, jautrus, dominuojantis afganų kurtas nemėgsta būti erzinamas. Jis labai prieraišus, atsidavęs ir ištikimas savo šeimininkui. Nuo svetimų jis laikosi atstumo ir atrodo netgi išdidus. Britų kariai naudojo afganų kurtą Indijoje kaip šunį-pasiuntinį. Šį šunį reikia auklėti griežtai, bet ne šiurkščiai.


Paskirtis: Medžioklinis šuo, bendražygis.


Priežiūra: Afganų kurtas gali gyventi bute, jei šuo turi pakankamai erdvės ir kasdieninę galimybę išsibėgioti. Jo ilgą kailį reikia šukuoti šukomis bei šepečiu kiekvieną dieną. Maudyti rekomenduojama kartą į mėnesį. Du ar tris kartus metuose patariama nuvesti į šunų saloną profesionalų apžiūrai.


Išvaizda:


Galva: Ilga, tačiau ne per siaura kaukolė. Snukis ypatingai ilgas. Stiprus žandikaulis.
Ausys: Žemai įsodintos kabančios ausys, apaugusios labai ilgais, švelniais plaukais.
Akys: Beveik trikampės, kiek įkypos akys. Vertinamos kuo tamsesnės, tačiau galimos ir šviesiai rudos spalvos akys.
Kūno sandara: Kūnas ilgas. Kaklas ilgas ir tvirtas. Gili krūtinė. Plokščia, raumeninga nugara, nuožulniai pereinanti į klubus. Tiesus, stiprus, tačiau trumpas juosmuo. Klubų kaulai išsikišę ir gana toli vienas nuo kito.
Kojos: Ilgos ir raumeningos kojos. Tvirtos, plačios pėdutės.
Uodega: Uodegos galiukas užsirietęs. Sujaudrintas šuo uodegą nešioja iškėlęs aukštai.
Svoris: 25-30 kg.
Ūgis ties ketera: Šunys 69-74 cm, kalės 62-69 cm
Kailio spalva: Visos galimos kailio spalvos.
Kailis: Labai ilgas ir švelnus kailis dengia priekines bei užpakalines letenas bei visą kūną, išskyrus nugaros dalį, einančią nuo pečių iki uodegos. Čia kailis yra trumpas ir tankus. Nuo kaktos bei ausų taip pat krenta ilgi, šilkiniai plaukų kuokštai. Snukio kailis yra trumpas ir tankus.




www.kika.lt

Šakės, kokie gražūs. Nesu susipažinus, dėl charakterio nežinau.

Gražūs pažiūrėt,bet neauginčiau,tikriausiai daug vargo su kailiu.

Jo, su kailiu nemažai vargo. Šiaip, labai patinka man jie.

Labai gražus. Bet auginti - ne. Dar ir su kailiu daug darbo tikrai būtų... Na, bet labai gražūs šunys... ;)

Labai gražūs šunys Žinoma, su kailiu daug vargo, bet labai įdomus charakteris jų

Gražūs...
Primena modelį.

Pažiūrėti labai įdomūs. Man jie - bene elegantiškiausi šunys.

Pas mane kieme toks gyvena .Labai grazus suo neispasakyto grozio.

Nerealiai patinka .

Šiaip man jie nelabai tokie. Bet kai pamačiau best'e bėgantį tokį įspūdinga šunį,tai nuomonė pasikeitė.

Kai bėga jie tikrai labai gražiai atrodo bet šiaip nepatinka.

Ne tik kai bėga, bent man - jie nuostabūs visada. Bet augint, neauginčiau..

Kokie grakštūs, inteligentiški, mmm.. Bet neauginčiau.

Va būtent, tas jų kailis, snukis, nu išvaizda - ideali, bet..

Evelina rašo:

Va būtent, tas jų kailis, snukis, nu išvzida - ideali, bet..

Nesu susipažinusi su jais, bet pamačiusi, susilydyčiau, man tas jų grakštumas, eisena, mhm..

Šis tas daugiau apie Afganus, atsiprašau jei informacija kartosis. Šaltinių nėra, nes kopijuota iš BLOG'ų.

Iš veislės istorijos:
Manoma, kad Afganų kurto protėviai galėjo kilti iš Persijos (Irano) ir būti atgabenti į Afganistaną, kur šiems šunims buvo išvystytas ilgas kailis. Afganų kurtai, kuriuos karstais dar vadina Kabulo šunimis, atvaizdus galima rasti senovės afganų piešiniuose ir graikų gobelenuose, kuriems 4000 metų. Afganistane jį naudojo antilopių, gazelių, vilkų ir snieginių leopardų medžioklėje. Britanijoje pirmieji afganų kurtai pasirodė 1890 metais, JAV- 1926 metais, Rusijoje – antroje XX amžiaus pusėje. Britanijoje šios veislės klubas buvo įkurtas 1926 metais. Afganų kurtai ypatingai buvo populiarūs apie 1980-tuosius metus.

Bendra charakteristika:Šuo pilnas pasitikėjimo, ambicingas. Komforto mėgėjas. Aplinką mėgsta stebėti iš savo krėslo. Nors meilus, atsidavęs ir ištikimas savo šeimininkui, patikimas elgesy su vaikais, visgi tai medžioklinis šuo. Nuo svetimų jis laikosi atstumo ir atrodo netgi išdidus. Turi nepriklausomą charakterį. Jauname amžiuje gali būti impulsyvus. Jo negalima lepinti švelniu elgesiu. Svarbu nuo pat pradžių pabrėžti savo viršenybę, ypač pasivaikščiojimų metu ir dresuojant, šį šunį reikia auklėti griežtai, bet ne šiurkščiai. Šuo turi savo įnorių, skausmingai reaguoja į dėmesio trūkumą. Afganų kurtas labai judrus, manevringas, turi išlavintą regėjimą bei uoslę, labai ištvermingas. Lauke judrus ir azartiškas. Geraširdiškas, tvirtas, ištvermingas, ramus, santūrus, jautrus ir nemėgsta būti erzinamas.

Laikymas ir priežiūra:
Kadangi šuo buvo skirtas medžioklei, jam neužteks pasivaikščiojimų pirmyn atgal miesto parke ar skvere. Jam reikia laisvo lakstymo- suaugęs šuo turi lakstyti ir šuoliuoti galopu bent pusvalandį (neskaitant pasivaikščiojimo su pavadėliu), tam kad sudegintų savo begalinę energiją ir aktyvumą.
Tankią ir ilgą Afganų kurto kailį reikia šukuoti šukomis bei šepečiu kiekvieną dieną. Maudyti rekomenduojama kartą į mėnesį. Du ar tris kartus metuose patariama nuvesti į šunų saloną profesionalų apžiūrai.Gražiai atrodo tik prižiūrėtas šuo. Tinkamiausias šepetys skirtas namų poreikiams.
Paskirtis: Medžioklinis šuo, bendražygis.

Išvaizda:
Galva: Ilga, tačiau ne per siaura kaukolė. Snukis ypatingai ilgas. Stiprus žandikaulis.
Akys: Beveik trikampės, kiek įkypos akys. Vertinamos kuo tamsesnės, tačiau galimos ir šviesiai rudos spalvos akys.
Ausys: Žemai įsodintos kabančios ausys, apaugusios labai ilgais, švelniais plaukais.
Kūno sandara: Kūnas ilgas. Kaklas ilgas ir tvirtas. Gili krūtinė. Plokščia, raumeninga nugara, nuožulniai pereinanti į klubus. Tiesus, stiprus, tačiau trumpas juosmuo. Klubų kaulai išsikišę ir gana toli vienas nuo kito.
Kojos: Ilgos ir raumeningos kojos. Tvirtos, plačios pėdutės.
Uodega: Uodegos galiukas užsirietęs. Sujaudrintas šuo uodegą nešioja iškėlęs aukštai.
Kailio spalva: Visos galimos kailio spalvos.
Kailis: Labai ilgas ir švelnus kailis dengia priekines bei užpakalines letenas bei visą kūną, išskyrus nugaros dalį, einančią nuo pečių iki uodegos. Čia kailis yra trumpas ir tankus. Nuo kaktos bei ausų taip pat krenta ilgi, šilkiniai plaukų kuokštai. Snukio kailis yra trumpas ir tankus.
Svoris: 25-30 kg.
Ūgis ties ketera: Šunys 69-74 cm, kalės 62-69 cm
Standartas patvirtintas: 1968 m.
Kilmės šalys: Afganistanas, Britanija.

__________________________________________________________________________________________

Afganų kurtas gan nusišalinęs,
vertas pagarbos. Žaisdamas būna linksmas ir juokdariškas. Katiniško būdo,
nelinkęs paklusti, nevergauja šeimininkui, jauni šunys gali būti agresyvūs bei
užsispyrę. Draugus pasirenka pats, ištikimas ir atsidavęs tik vienam žmogui.
Sakoma, kad afganų kurtai nepamiršta nuoskaudų ir neatleidžia skriaudėjams.

Linkęs į nepriklausomybę, kartais
gali ignoruoti komandas. Daugelis dresuotojų afganų kurtą, kuris sunkiai
pasiduoda dresuojamas įprastiniais metodais, priskiria nelabai protingiems
šunims. Taip yra todėl, kad tėvynėje medžiojantys kurtai medžiodavo
savarankiškai, patys įvertindavo savo jėgas bei riziką, tad neturėjo paklusti
kiekvienam šeimininko paliepimui.

Turi stiprų medžioklės instinktą,
tad katėms ir kitiems mažiems bėgiojantiems gyvūnėliams gali būti riesta.

Gyvena apie 12 metų. Pagrindinės
sveikatos problemos – alergija ir vėžys, taip pat jautrus anestetikams. Kartais
pasitaiko plaučių susikukimų, kurios tenka gydyti chirurgiškai.

_________________________________________________________________
Standartas

KILMĖS ŠALIS: Afganistanas

GLOBOJANTI ŠALIS: Didžioji Britanija

GALIOJANČIO STANDARTO ORIGINALO PASKELBIMO DATA: 1987 m. birželio 24 d.

PASKIRTIS: medžioklė vadovaujantis rega

FCI KLASIFIKACIJA: 10 grupė. Kurtai
1 skyrius. Ilgaplaukiai arba karčiuotieji kurtai
Neturi darbinės klasės

BENDRA IŠVAIZDA: palieka stiprumo ir orumo, derančio su greičiu ir jėga, įspūdį. Išdidžiai pakelta galva.

ELGESYS IR TEMPERAMENTAS: veislei būdinga rytietiška išraiška. Afganų kurtas žiūri ir, atrodo, permato kiaurai. Orus ir abejingas šuo, kartais žiūrintis veriančiai piktu žvilgsniu.

GALVA:

VIRŠUGALVIS:
Kaukolė: ilga, ne pernelyg siaura, su iškiliu pakaušiu. Proporcinga ir užbaigta ilgu viršugalviu.
Perėjimas tarp kaktos ir snukio: neryškus.

PRIEKINĖ GALVOS DALIS:
Nosis: pageidautina juodas, šviesaus kailio šunų gali būti kepenėlių spalvos.
Snukis: ilgas, tvirti nasrai.
Žandikauliai ir dantys: žandikauliai tvirti, taisyklinga ir užbaigta žirkliška sankanda, t.y. viršutiniai dantys glaudžiai apima apatinius dantis ir yra statmeni žandikauliams. Leistina ir repliška sankanda.
Akys: pageidautina tamsios, tačiau gali būti ir aukso spalvos, beveik trikampės, išoriniai kampučiai pakelti kiek aukščiau.
Ausys: išaugusios žemai ir toli, priglaustos prie galvos. Apaugusios ilgu šilkiniu plauku.

KAKLAS: ilgas, tvirtas, oriai iškelta galva.

KŪNAS:
Nugara: tiesi, vidutinio ilgio, raumeninga.
Juosmuo: tiesus, platus ir santykinai trumpas.
Kryžius: nuožulnus. Klubų kaulai gan ryškūs ir toli vienas nuo kito.
Krūtinė: pakankamai iškilūs šonkauliai ir gili krūtinės ląsta.

UODEGA: ne pernelyg trumpa, išaugusi žemai, galiukas riestas, judant pakelta, negausiai apaugusi.

GALŪNĖS

PRIEKINĖS GALŪNĖS: tiesios ir kaulingos, žiūrint iš priekio - išaugusios tiesiai iš menčių.
Mentės: ilgos ir nuožulnios, atloštos, raumeningos ir stiprios, tačiau neapkrautos.
Alkūnės: priglaustos prie krūtinės, nenukreipti nei į vidų, nei į išorę.
Čiurnos: ilgos ir elastingos.

UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: galingos. Pakankamai didelis atstumas tarp klubo ir kulno, tačiau santykinai trumpas atstumas tarp kulno ir pėdos.
Keliai: taisyklingai sulenkti ir pasukti.
Pridėtiniai pirštai: gali būti pašalinti.

PĖDOS: priekinės pėdos stiprios ir labai didelės (ir ilgio, ir pločio atžvilgiu), apaugusios ilgu plonu plauku, pirštai išgaubti. Pėdos tvirtai remiasi į žemę. Užpakalinės pėdos ilgos, tačiau ne tokios plačios kaip priekinės, apaugusios ilgu plonu plauku.

ŽINGSNIS IR JUDESIAI: laisvi ir spyruokliuojantys, itin tikslūs.

KAILIS

PLAUKAI: ilgi ir labai švelnūs ant šonkaulių, priekinių ir užpakalinių galūnių ir šonų. Suaugusių šunų – nuo pečių link užpakalinės dalies bei palei nugarą plaukas trumpas ir prigludęs. Nuo galvos priekio link užpakalinės dalies plaukas ilgas, aiškiai išreikštu šilkiniu viršugalviu. Ant snukio priekinės dalies plaukas trumpas. Ausys ir kojos gerai apaugusios. Čiurnos gali būti plikos. Kailis turi būti išaugęs natūraliai.

SPALVA: priimtina bet kokia spalva.

DYDIS: idealus dydis: šunys 68-74 cm (27-29 coliai); kalės 63-69 cm (25-27 coliai).

TRŪKUMAI: bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas kvalifikuojamas tiesiogiai proporcingai nukrypimo laipsniui.

PASTABA: Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, visiškai nusileidusias į kapšelį.

_________________________________________________________

Veislynas

''Uraganas''
Arvydas Pauliukas
tel: 8 672 37504
__________________________________________________________

Vajei, labai gražu. Kaune pirmą dieną su Afganu JH dalyvausiu