Aš nesirinkau šitokio šuns, įsigijau staiga. Iškart pamačius Rusų kurtų būrį, man kažkas suvirpėjo širdy... Supratau, kad noriu būtent tokio šuns, kad toks šuo man patinka labiausiai iš visų. Prieš tai buvau svarsčiusi apie daug variantų, tvirčiausiai buvo Vokiečių Aviganis, bet kai pamačiau Rusų kurtus gyvai, supratau, kad matant VA manęs neapima toks jausmas. Pagalvojau, kad norėjau VA dėl to, kad paprasčiausiai mano kelias į kitas veisles, buvo būtent pro šią veislę. DOmėjausi visų pirma jais, mano pusseserė veisėja, tad su bendravimu irgi nebuvo problemų. Vaikščiojau į ringinę dresūrą. Norėjau tokio šuns, svajojau apie VA... Bet dabar supratau, kad tai ne man, ne mano veislė, ne mano pašaukimas. Su kurtu aš jaučiuosi kitaip. Jaučiuosi labiau savimi...
Kurtai labai išskirtiniai, savotiški šunys, kurie ne kiekvienam žmogui suprantami, ne kiekvienas sugeba susitvarkyt su ambicinga kurto dvasia, ryžtu. Tai laisvi šunys, tarsi paukščiai nori lėkt, skrist neliečiant kojomis žemės... Tik stiprios valios vedamas žmogus sugalvos kaip sutramdyti kurtą, kaip priversti jį pažiūrėtį į žmogų, kaip į šeimininką. Ir tuo pačiu, kaip išsaugoti jo galimybes bėgti, medžioti, sportuoti.
Dabar jau kuriu ateities planus, galvoju apie daugiau kurtų. Labiausiai man prie širdies Rusų Ilgaplaukiai kurtai ir Greihaundai. Dabar turiu kalę, kuri nėra parodinio tipo, ji medžioklinė, tačiau aš visiškai nesigailiu, kad ją auginu. Kad ir koks sudėtingas, kartais per daug sudėtingas šuo ji bebūtų- aš ją myliu. Tai mano pirmasis kurtas, privertęs mane pamilti tokią šunų rūšį. Galbūt ji kada nors atves palikuonių į šį pasaulį- dar nesu apsisprendusi... Tik žinau vieną, kad ir toliau mąstysiu apie naują augintinį savo šeimoje... Šiuo metu puiki proga man įsigyti Greihaundą- turbūt taip ir padarysiu, tik iš pradžių jis gyvens ne su manimi, nes bute sunku būtų su trimis šunimis. Vėliau atkeliaus dar vienas Rusų kurtas.
Mėgstu praktiškai visus kurtus, tačiau išsirinkau dvi veisles, kurios man asmeniškai arčiausiai širdies, kurios daugiausiai jausmų sukelia man. Rusų kurtai- tai šunys kurie puikiai supranta žmonių kalbą. Jiems visai nepatinka griežtos komandos (nors kartais to tikrai prireikia). Greihaundai- šunys, kurie savo šeimininko neišleis iš akių, stebės kiekvieną žingsnį- pakilimą ir nuopolį... Būtent mano šuns idealas yra šitos dvi veislės. Nors kartais sunkus charakteris, laisvas būdas tikrai trikdo, sunervuoja, tačiau tada suvokiu, jog idealių šunų nebūna. Ir man kartais visai patinka pasijaudint dėl savo šuns kai pabėga ar kažką iškrečia ir būna uždarytas kitame kambaryje- tuomet suvoki kaip labai jį myli...