Pakalbėkime čia apie taksus, jų auginimą, priežiūrą, savybes.

Taigi esu skaičiusi tokią istoriją, jog namuose užsižiebė ugnis, o šeimininkai miegojo taip skaniai, jog nieko neužuodė, nepajuto, tad taksas staiga atsikėlęs ir pamatęs jog namai užsiplieskę pradėjo lot, ir taip prižadino visą šeimą, tad žmonės greit išbėgo iš namo, visi liko sveiki ir gyvi, takso dėka.

Kas atsitiko? Kasdien girdime, kad šunys užpuola ir apkandžioja žmones. Ypač dažnai nukenčia vaikai. Šunys – žvėrys? Šunys – priešai? Šunys turi būti grandine pririšti prie būdos?
Tūkstančius metų šuo buvo ištikimas žmogaus draugas, gynėjas, sargas, pagalbininkas. Nejaugi atėjo laikas pamiršti mūsų bendrą istoriją? Pamiršti, kad žmogaus ir šuns santykiai – tai unikalus benradarbiavimas tarp dviejų biologinių rūšių?

Šis atsitikimas įvyko prieš porą metų. Visi istorijos herojai – Natalija, jos dukrelė Ania ir ilgaplaukis taksas Šegodajus - šiandien sveiki ir laimingi. Pasakoja Natalija:

Mano dukrelė – stipri ir sveika, bet kartą ėmė ir susirgo laringitu. Išbėgo po vonios į balkoną, o ten minus 12… Mane pačią griebtų plaučių uždegimas, na, o jai tik gerklytę suskaudo. Ką gi, patepėm padukus garstyčiom, gerklytę šiltai aprišom, ir miegoti…
Dvyliktą valandą nakties aš dar nemiegojau. Sėdejau prie kompiuterio, dirbau, ir vis klausiausi, ar vaikas neatsibudo.
STAIGA… SURIKO šuo. Jis ne staugė, ne lojo, jis būtent RĖKĖ. Taip rėkia nuo baisaus skausmo – AJAJAJ!!!
Net pašokau. Na, manau, bjaurybė, jei jis ją dabar pažadins… Pamaniau, kad jis katę susapnavo, ir įbėgau į dukrelės kambarį su rankšluosčiu rankoje – šuns išvaryti (o jis vis rėkė). Matau: šuo priekinėm kojom pasistojęs ant lovelės krašto, snukį įkišęs tarp virbų, kaukia, ausis prispaudęs. Aš prie jo su rankšluosčiu – ir staiga suvokiu, kad kažkas negerai su vaiku…
Miegant nuo “nekalto” laringito mergaitei užtino ryklė ir ji užduso. 20 minučių iki greitosios atvažiavimo dariau jai dirbtinį kvėpavimą (aš ir nežinojau, kad moku jį daryti).
Jei ne šuo… Nebūčiau nieko išgirdusi, nes mažylė negalėjo nei įkvėpti, nei iškvėpti. Reanimatoriai pasakė: “Padėkokit šuniui. Paprastai, esant tokiai asfikcijai, vaikai nespėja sulaukti greitosios, nes tėvai tiesiog nespėja laiku atsibusti”.


Štai taip. Tai kas gi šuo yra žmogui?
www.fauna.savel.org

Skaičius tą istoriją aš. Nerealu. Šuo ne tik augintinis, jis šeimos narys, jis draugas, palydovas. Visad paguodžia, kažkaip.. net ramina.

Man ši istorija nereali, gi būtų miręs vaikas.. Ir būtent taip pasielgė taksas.

Labai idomi istorija... is dalies gal ir pamokanti

O apskritai, mėgstat taksus?

Seniau nelabai megau, o dabar pamegau.Prisiskaiciau apie juos ir tikrai pakeiciau savo nuomone .Dabar man jie mieli sunyciai

Man jie patinka, nors gal būt, šunys nelabai man, bet patinka jų išvazida, charakteris.. Nu jie tokie ypatingi, kažkuo.

Man nepatinka taksai. Nei jų išvaizda, nei charakteris. Na nebent ilgaplaukiai visai mieli Ir dauguma pažystamų turi, tai tokie kvailoki (nekalbu apie visus)

Na, nepasakyčiau, kad kvailoki..

AnT*e rašo:

Man nepatinka taksai. Nei jų išvaizda, nei charakteris. Na nebent ilgaplaukiai visai mieli Ir dauguma pažystamų turi, tai tokie kvailoki (nekalbu apie visus)

Kaikas iš mūsų forumo yra kvailoki. Nepakenčiu, kai kas nors mano mylimą veislę KVAILAIS vadina, kad ir kokia nuomonė bebūtų, reiškis, bet ne taip aštriai. Dar kartą nors iš vieno nario turėsiu išvys pranešimą "Liesi, kūdenos, kvailoki..." trinsiu be gailesčio.

O dėl jų kvailumo, kaip pasakius.. Priklauso nuo individo. Šiaip, jie gana nemeilūs, savimeilos, kas juose ir patinka man, tokie savarankiški, drąsus, gina šeimininkus, galėtų rotikui į nasrus įsikabint ir laikytis, jų kūnas, mmmm... Ypač gilios krūtinės, šaakės... Negaliu, kaip noriu tokio šuns, mano svajonė..

Jei atvirai. Taksai man nepatinka. Na, nebent tik šiurkščiaplaukiai dar tokie pakenčiami, o šiaip man jie negražūs. Žinoma, charakteris jų gal ir geras, bet labai atbaido išvaizda

Man jų išvaizda, nerealiai patinka. Tvirti, raumeningi šunys, gilia krūtine, trumpomis kojomis. Galų gale, taksų "veislių" yra 9, galima rinktis, dydžiu, spalva, kailiu.

Charakteris jų man priimtinas. "Mirsiu, bet nepasiduosiu", užpultų NET rotveilerį, įsikabinęs su dantimis. Šiaip jie tokie savimeilos, savarankiški labai. O ir dresuoti labai sunku, neimlūs šunys, nors priklauso nuo individo. Daugelį atbaido jų snukis, kojos, ilgis, o man pats gėėėris.

Skorpionė rašo:

Man jų išvaizda, nerealiai patinka. Tvirti, raumeningi šunys, gilia krūtine, trumpomis kojomis. Galų gale, taksų "veislių" yra 9, galima rinktis, dydžiu, spalva, kailiu.

Charakteris jų man priimtinas. "Mirsiu, bet nepasiduosiu", užpultų NET rotveilerį, įsikabinęs su dantimis. Šiaip jie tokie savimeilos, savarankiški labai. O ir dresuoti labai sunku, neimlūs šunys, nors priklauso nuo individo. Daugelį atbaido jų snukis, kojos, ilgis, o man pats gėėėris.

Gi rotveileriai nėra tokie jau ''baubai''.
O šiaip mane laabai žavi šiurkščiaplaukiai.

Evelina rašo:

Skorpionė rašo:

Man jų išvaizda, nerealiai patinka. Tvirti, raumeningi šunys, gilia krūtine, trumpomis kojomis. Galų gale, taksų "veislių" yra 9, galima rinktis, dydžiu, spalva, kailiu.

Charakteris jų man priimtinas. "Mirsiu, bet nepasiduosiu", užpultų NET rotveilerį, įsikabinęs su dantimis. Šiaip jie tokie savimeilos, savarankiški labai. O ir dresuoti labai sunku, neimlūs šunys, nors priklauso nuo individo. Daugelį atbaido jų snukis, kojos, ilgis, o man pats gėėėris.

Gi rotveileriai nėra tokie jau ''baubai''.
O šiaip mane laabai žavi šiurkščiaplaukiai.

Pagal mane jie būtent tokie, kiek pažystu, visi paplaukę. O kiek skačiau, ne vienas atvejis, kai taksas įsikabina dantimis į už save didesnį šunį ir kabo, toks mažas šuo, bet labai drąsus, kas man ir patinka.

Aha,tikra tiesa. Atsimenu buvau Panevėžio parodoj. Susitikom Terra,ridžbekė ir takas. Žodžiu,ta ridžbekė su Terra žaidžia,o taksas kad lenda prie Terros,nes pavydi ridžbekės. Terriukas žiūri taip į tą taksą,maždaug "Tau viskas gerai?"

Skorpionė rašo:

Evelina rašo:

Skorpionė rašo:

Man jų išvaizda, nerealiai patinka. Tvirti, raumeningi šunys, gilia krūtine, trumpomis kojomis. Galų gale, taksų "veislių" yra 9, galima rinktis, dydžiu, spalva, kailiu.

Charakteris jų man priimtinas. "Mirsiu, bet nepasiduosiu", užpultų NET rotveilerį, įsikabinęs su dantimis. Šiaip jie tokie savimeilos, savarankiški labai. O ir dresuoti labai sunku, neimlūs šunys, nors priklauso nuo individo. Daugelį atbaido jų snukis, kojos, ilgis, o man pats gėėėris.

Gi rotveileriai nėra tokie jau ''baubai''.
O šiaip mane laabai žavi šiurkščiaplaukiai.

Pagal mane jie būtent tokie, kiek pažystu, visi paplaukę. O kiek skačiau, ne vienas atvejis, kai taksas įsikabina dantimis į už save didesnį šunį ir kabo, toks mažas šuo, bet labai drąsus, kas man ir patinka.

Jėėzau, įsivaizduoju kaip atrodo.

Taip. Įsikabina dantimis ir kabo, nepasiekdami žemės. Graudžiai juokinga. Rimtai, ir maniškį reikia traukti atgal, kad "neužpultų" kokio šuns, baisiai ne koks jis..

Labai įdomi istorija Na, aš tai labai myliu taksiukus

Taksiukai man labai patinka. Jie tokie meilučiai

nepatinka man jie. Nežinau, nemano skonio ir tiek. Na, nebent ilgaplaukiai, bet čia tik, kad šiaip pažiūrėt, neauginčiau.

Mieli, gražūs...

Skorpionė rašo:

Man jų išvaizda, nerealiai patinka. Tvirti, raumeningi šunys, gilia krūtine, trumpomis kojomis. Galų gale, taksų "veislių" yra 9, galima rinktis, dydžiu, spalva, kailiu.

Charakteris jų man priimtinas. "Mirsiu, bet nepasiduosiu", užpultų NET rotveilerį, įsikabinęs su dantimis. Šiaip jie tokie savimeilos, savarankiški labai. O ir dresuoti labai sunku, neimlūs šunys, nors priklauso nuo individo. Daugelį atbaido jų snukis, kojos, ilgis, o man pats gėėėris.

Daug kas ir basetams iš šio aprašymo tinka :)