Mokslininkai teigia, kad šunų šeimininkai turi kaltinti tik save, jei augintinį atsisako bausti vien dėl šio „nekaltos“ išvaizdos. Nustatyta, kad prasikaltusio augintinio kaltę mato tik jų šeimininkai – augintiniai nebūtinai taip jaučiasi.

Alexandra Horowitz iš Bernardo koledžo Niujorke (JAV) eksperimentuodama imitavo sąlygas, kurios suklaidindavo šeimininkus – šie nežinojo prasikalto jų augintiniai, ar ne.

Mokslininkė sugebėjo įrodyti, kad žmonės linkę priskirti tam tikrą šunų išraišką ir dėl šios priežasties nebausti augintinių.

Pasirodo yra priešingai: eksperimento metu šunų šeimininkai įžvelgė kaltę savo augintinio kūno kalboje ir tikėjo, kad jis padarę kažką, ko neturėjo, nors iš tikrų nieko panašaus nebuvo.

Eksperimento metu šunų šeimininkų buvo paprašyta išeiti iš patalpos prieš tai liepus augintiniams nevalgyti kambaryje paliktų skanėstų. Tada vieni šunys iš mokslininkės gavo uždrausto maisto, kiti – ne. Grįžusiems šeimininkams buvo pasakyta, kad jų augintiniai neklausė komandos ir elgėsi netinkamai – tai dažniausiai prasilenkdavo su tikrove.


Portalas „LiveScience“ rašo, kad šeimininkų įžvelgtos „nekaltų“ augintinių išraiškos mažą ką bendro turėjo su jų tikruoju elgesiu.

Šunys atrodė labiausiai prasikaltę, kai jų šeimininkai buvo įtikinti augintinių kalte. Tiesą sakant, klusnūs ir nevalgę augintiniai, barant suklaidintiems šeimininkams atrodė „kalčiau“ nei tie, kurie valgė uždraustą maistą.

Taigi, šunų išvaizdą lemia jų šeimininkų elgesys, o ne pačių šunų savos kaltės supratimas, rašoma „LiveScience“.

Mokslininkė, tyrimą atlikusi su 14 šunų bei jų šeimininkais, teigia, kad jo rezultatai naujai nušvies antropomorfizmą – žmogišką polinkį interpretuoti gyvūnų elgesį pagal savas normas. Dėl šios priežasties žmonės gyvūnams priskiria kaltės ir gailesčio emocijas gyvūnams, nors iš tikro jie jų neturi.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Behavioural Processes“.

Saltinis: lrytas

Nežinau kaip kiti, bet kokiom akim Vesta į mane bežiūrėtų, vis viena subaru..

Jei Aja prisidirbus ir ziuri gailiai i mane as jai taip pat tikrai nenusileisiu! Kas liks is suns po kiek laiko jei jau taip atleidinesi?

Evelina rašo:

Nežinau kaip kiti, bet kokiom akim Vesta į mane bežiūrėtų, vis viena subaru..

Būtent. Aš taip pat. Nėr jokių "Aww.. Negaliu pykt, toks gražutis". NE ir viskas, gauna kaip reikiat pylos, jeigu ką padaro, nors nieko ir nedaro, tai negauna, ohh, velniava. :D

Skorpionė rašo:

Evelina rašo:

Nežinau kaip kiti, bet kokiom akim Vesta į mane bežiūrėtų, vis viena subaru..

Būtent. Aš taip pat. Nėr jokių "Aww.. Negaliu pykt, toks gražutis". NE ir viskas, gauna kaip reikiat pylos, jeigu ką padaro, nors nieko ir nedaro, tai negauna, ohh, velniava. :D

Aš kai supykstu tai jau neikas manęs nesulaikys Kartais kai labai blogai padaro tai man pačiai savęs baisu

Tai nereikia to šuns mušti, ant jo rėkti, nežinia kaip barti..

Jei Aja kazka pridirba as piktu balsu subaru ir dar su ranksluosciu per uzpakaliuka suduodu nestipriai ( cia taip ne daznai ).

Aš irgi surinku, ir su ranka per užpakaliuką užmetu nestipriai.

Kazkur skiaciau ar girdejau nepamenu.Negalima suns musti su ranka, net neisivaizduoju kodel.

Nu, aš rankšluostuko visad su savim neturiu, ar kažko iš ko trenkčiau, tai kol nubėgsiu pasiimt, ji ir užmirš ką padarius.

Tai su kokiu nors laikrasciu arba zurnalu nestipriai trinktelk

Evelina rašo:

Tai nereikia to šuns mušti, ant jo rėkti, nežinia kaip barti..

Rėkt ir negerai Tai manau... Griežtai pasayt, o jei labai kaltass tai jau mušti, tokį kaip mano

Tokio šuns kaip taviškis, Dia, mušt tikrai negalima. Jam reikia tvirto žodžio, o ne rankos. Jie labai jautriai reaguoja į smūgius.

Skorpionė rašo:

Tokio šuns kaip taviškis, Dia, mušt tikrai negalima. Jam reikia tvirto žodžio, o ne rankos. Jie labai jautriai reaguoja į smūgius.

Geras, tikrai reiks pasidomėt ir kitiems pasakyt šeimos nariams Ypač tėčiui o brolis šeiminkas nežinojo...

Tokie šunys, silpnų nervų, prisiminę, gali rimtai sužaloti žmogų, su tokiu šuniu reikia griežtai, bet nemušant. Tiesą sakant, yra kitų būdų, kaip auklėti šunį, galėsiu mestelt straipsnį apie chierarhiją, po truputį atliekant to straipsnio pastebėjimus, nenusileidžiant šuniui, be jokios agresijos, jis supras, jog vadas esi tu, ir tavo šeimos nariai, jokiu būdu ne jis. Kai eisit į lauką, pirma išeik iš namų, vėliau tegu Fanny ateina, kai pavalgot jūs, valgo ir šuo, sprendžiat jūs, leisti į lovą ar ne, ir svarbiausias žygis, mokinti komandų stot, pas mane, kad jeigu ruošis lipt, pasakai stot, o vėliau, savo noru, gali pati įsikelti į lovą. Šuo turi suprasti, kad jis paskutinioj vietoj, bet ir dėmesio pakankamai gauti turėtų, išvis, siūlyčiau agility išbandyti.

Diksis nieko neprisidirba, jau brandus amžius, tai problemų kaip ir nėra. O Vėtra tai tikra parazitka dar yra. Žinot, gal ir nereikia stipriai rėkt, bet jau kai ką padaro, tai gauna pylos taip, kad per mažai nepasirodo. Ir su laikraščiu užvožiu, ir aprėkiu normaliai. Nu bet po to ji ateina ir man rankas laižyt pradeda, atsiprašinėja