Šuns širdis




Gyvūnai, kaip ir žmonės, serga įvairiomis širdies ligomis. Šios ligos diagnozuojamos vis dažniau ir tiksliau. Taip yra ne dėl to, kad anksčiau šių ligų nebuvo. Dabar gyvūnai gyvena ilgiau, veterinarijoje naudojami vis tobulesni diagnostiniai prietaisai, todėl įmanoma diagnozuoti ligas, kurias anksčiau galėjome tik įtarti.



Ar gerai plaka jo širdis?

Širdies yda – tai širdies organo anatominis arba funkcinis sutrikimas, dėl kurio širdis nepajėgi aprūpinti organizmo deguonimi. Kartais gyvūnas jau gimsta su širdies yda (įgimta yda). Jeigu širdies yda atsiranda sulig metais, ji vadinama įgyta.

Širdies yda ilgokai ar net visą gyvenimą gali likti nepastebėta. Taip nutinka mažo svorio ar mažų veislių gyvūnams, šiems mažiau judant, kai deguonies poreikis nėra didelis. Širdis, nors ir dirbdama nepilnu pajėgumu, kompensuoja organizmo deguonies poreikius. Tiesa, tuomet jai tenka dirbti smarkiau, nei įprastai – stengdamasi aprūpinti organizmą pakankamu kraujo ir deguonies kiekiu, ji plaka tankiau. Kurį laiką širdžiai pavyksta anatominius trūkumus kompensuoti kitais būdais. Deja, ilgainiui širdies raumuo pervargsta, išsiplečia, širdis plaka vis dažniau, o susitraukimo amplitudė mažėja, pervargę vožtuvai surandėja ir tampa nebesandarūs. Dalis kraujo grįžta atgal ir dar labiau apsunkina širdies darbą. Kai organizmui ima trūkti deguonies, gyvūnas pavargsta, dūsta, kosti – tai širdies nepakankamumas.



Kas serga širdies nepakankamumu?

Įgimtas širdies nepakankamumas pasitaiko bet kurios rūšies ar veislės gyvūnui. Įgytas – ir šunims, ir katėms, tačiau dažniau stambių veislių šunims.Vokiečių dogai, senbernarai, niūfaundlendai, Berno zenenhundai, airių vilkogaudžiai, Vidurinės Azijos ir Kaukazo aviganiai, Labradoro retriveriai, rotveileriai dažniau kenčia dėl širdies nepakankamumo.

Ypač širdies nepankamumą skatina per dideli ir nereguliarūs fiziniai krūviai. Šunį reikia treniruoti nuo mažens reguliariai ir metodiškai, pamažu pratinti jo organizmą prie didėjančių krūvių. Būtina mokėti įvertinti ir stebėti šuns fizinių krūvių toleravimą ir jo nenualinti. Planuojant su šunimi intensyviai sportuoti, reikėtų jį nuodugniai ištirti ir tik įsitikinus, kad jis nepaveldėjo širdies ydos, imtis treniruočių plano. Sportuodami bent du kartus per metus apsilankykite pas veterinarijos gydytoją nuodugniai apžiūrai.


Kaip pasireiškia širdies nepakankamumas?

Pagrindinis požymis – gyvūnas greitai pavargsta, dūsta, naktimis nesigula, vaikšto arba stovi, dūsauja, pakosti, gali padidėti jo pilvo apimtis, o pats gyvūnas suliesėti. Pagal šiuos požymius skirstomos 4 negalavimo stadijos:

1. Gyvūnas jaučiasi gerai, judėdamas nedūsta, tačiau diagnostinėmis priemonėmis nustatoma širdies yda.

2. Ramybės būsenos arba mažai judėdamas šuo jaučiasi gerai, tačiau didesni krūviai sukelia greitą nuovargį, kosulį ir dusulį.

3. Ramybės būsenos šuo jaučiasi gerai, bet net nuo minimalių krūvių – šiek tiek pajudėjus, pabėgiojus ar lipant laiptais ima dusti.

4. Dusulys pasireiškia net ramybės būsenos.

Kiti simptomai priklauso nuo to, kuri širdies pusė negaluoja. Jeigu tai kairiosios širdies pusės nepakankamumas, užsilaiko kraujas mažajame apytakos rate, kaupiasi skysčiai plaučiuose, atsiranda kosulys, dusulys, o sunkiais atvejais – ir cianozė (dėl deguonies trūkumo gleivinės tampa melsvos). Jeigu negaluoja dešinioji širdies pusė, kraujas užsilaiko šioje dalyje, sulėtėja atitekančio kraujo greitis, blogai nuteka kraujas iš vidaus organų – kepenų, blužnies, inkstų, todėl sutrinka jų veikla. Galiausiai ima kauptis skysčiai pilvo ertmėje, vystosi pilvo vandenė (ascitas).



Jeigu pažeistos abi širdies pusės, pasireiškia ir dešinės (vidaus organai, pilvo vandenė), ir kairės (kvėpavimo sutrikimai) pusės negalavimo požymiai. Taigi kuo anksčiau ir tiksliau nustatoma širdies liga, tuo greitesnį ir tikslesnį gydymą galima parinkti. Negydoma širdies liga progresuoja labai greitai.



Kaip nustatyti negalavimą?

Šiuolaikinėje veterinarijoje širdies ligų diagnostikai naudojami 4 metodai – šių rezultatų visuma leidžia tiksliai nustatyti širdies ydą.

1. Auskultavimas fonendoskopu. Tai senas ir gerai žinomas metodas, kai gydytojas išklauso gyvūno širdį ir nustato patologinius ūžesius bei ritmo sutrikimus. Pagal ūžesio vietą galima preliminariai nustatyti, kuri širdies dalis pažeista. Mūsų klinikoje širdis auskultuojama jauniems gyvūnams, apsilankiusiems klinikoje pirminės apžiūros arba pasiskiepyti. Taip pat periodiškai auskultuojame širdį vyresniems gyvūnams, net jeigu jie išoriškai atrodo sveiki. Šiuo būdu jau ankstyvojoje stadijoje galime diagnozuoti įgimtas arba vyresniame amžiuje įgytas širdies ligas, kurių gyvūnų šeimininkai neįtarė.

2.Rentgenas: fonendoskopu nustačius širdies ūžesius, dar neaišku, ar tai nesukėlė antrinių širdies ir aplinkinių organų pakitimų. Tuomet atliekame rentgenografiją. Dviem projekcijomis – iš viršaus ir iš šono – paveiksluojama gyvūno krūtinės ląsta ir širdis. Iš šios nuotraukos gydytojas gali spręsti, ar širdies kontūras nepadidėjęs, gal padidėjusi viena širdies pusė, kaip atrodo širdies ir plaučių kraujagyslės, plaučiai ir bronchai. Rentgeno nuotrauka labai svarbi nustatant besivystančius antrinius širdies ir krajagyslių sistemos pakitimus.

3. Ultragarsas – pažangiausias ir išsamiausias širdies tyrimo metodas. Juo galime išmatuoti širdies sienelių ir tarpusienio storį, palyginti abiejų prieširdžių ir skilvelių spindį, įvertinti visų keturių vožtuvų – dviburio, triburio, aortos ir plautinės arterijos – būseną: jų sandarumą, praleidžiamo kraujo srauto kiekį ir greitį. Galima išmatuoti širdies raumens pajėgumą, susitraukimo jėgą, darbo efektyvumą.

4. Elektrokardiograma atliekama siekiant ištirti širdies laidinę sistemą, įvertinti elektrinio impulso susidarymą ir plitimą širdyje. Šiuo metodu nustatoma, ar širdis dirba ritmingai, nustatomi ritmo sutrikimai, įvairūs širdies raumens pažeidimai, įvertinama koronarinės sistemos veikla. Sužinoma, ar abi širdies pusės dirba sinchroniškai, susitraukia vienoda jėga.



Atlikus tyrimus, belieka apibendrinti rezultatus ir nustatyti diagnozę. Kartais gyvūnas gali turėti keletą ydų, pasitaiko ir šių ydų derinių. Kai kurie vaistai, nuostabiai veikiantys vienos ydos atveju, kitu atveju gali pakenkti. O kartais medikamentinis gydymas neveiksmingas ir vienintelis būdas pagelbėti – chirurginė invazija. Tinkamai parinkus gydymą, vaistai sustiprins širdies susitraukimo jėgą, sumažins kraujagyslių pasipriešinimą, širdis mažiau pervargs ir efektyviau dirbs. Tuomet gyvūnas vėl atgaus gyvenimo džiaugsmą, norą lakstyti ir žaisti.

Saltinis: Vikipedija.

Ar esat susidure su sirdies problemomis?

Neflood'ink.

Mes nesam, veterinarė sakė, kad kiek per greitai plaka, bet tikriausiai dėl jaudulio.

DogyDog, mums nereikia tavo klausimų tik tam, kad forumas aktyvėtų. Žmogus atėjęs, jeigu jam rūpės, pridės ką nors įdomesnio, papasakos kas jo šuniui buvo, kaip išgydė ir panašiai.

Maniškio širdutė lyg ir sveika.