Kilmė

Veislė yra kilusi iš Azijos. Manoma, kad pulių protėviai - Tibeto terjerai. Puliai mėgstami Vengrijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Skandinavijos šalyse.

Puliai Vengrijoje auginami daug metų. Į juos panašūs vengrų piemenų šunys komondorai, pumiai ir mudžiai. Oficialiuose šaltiniuose puliai paminėti 1751 metais.

1912 m. šią veislę atkūrė Emil Raitsits, kuris sudarė standartą. Puliai pirmą kartą pademonstruoti šunų parodoje tik 1923 metais Budapešte

Paskirtis

Vengrai nuo seno veisė juodakailius pulius, nes avių bandoje juos lengviau atskirti. Plėšrūs žvėrys taip pat iš tolo matydavo šunis. Aviganių kailį išblukindavo saulė. Žemyn krintančios sruogos – ne tik puošmena, bet ir apsauga. Lyjant vandens srovelės nuteka žemyn, gaurai beveik nesudrėksta. Kailis skleidžia stiprų kvapą. Ganydami avis, puliai kartais šokinėja per avių nugaras arba net bėga jomis, kad greičiau suvaldytų bandą (vienas pulis gali prižiūrėti apie 650 avių). Nors akis dengia plaukų sruogos, matymui jos netrukdo.

Temperamentas

Tai tarnybinis šuo, galima laikyti lauke ir namie. Judrus, energingas, ištvermingas, protingas, lengvai dresuojamas, trokšta veiklos. Lėtam, pasyviam šeimininkui netinka.

Atsparus orų permainoms, nelepus. Manoma, kad pulis - vienas sveikiausių ir stipriausių šunų.

Išvaizda
Ūgis: patinų aukštis ties gogu – 40-44 cm, kalių – 37-41 cm. Sveria 11-14 kg.

Nukarusias ilgas kailio sruogas reikia prižiūrėti, kad nesikauptų purvas. Spalva juoda, ruda, pilka, rūdžių atspalvio, tačiau sutinkami ir baltos bei abrikosų spalvos šunys.

man jie mieli

Nepatinka.

Pulis - ne terjeras. Ši veislė yra I FCI grupėje ( tema apie šią veislę mūsų forume taip pat jau sukurta.) Taigi, kitą kartą, prieš kurdama naują temą tiksliai susižinok ar tokia neegzistuoja. Dabar temą rakinu.