Problemos su tėvais

Kaip prikalbinti tėvus auginti šunį?Kaip reikia veikti,kad šie nupirktų dokumentuotą šunelį?Gal žinot kokių paslapčių,kaip tai padaryti?Kokiais motyvais remiantis reikia pasakoti tėvams apie kilmingus šunelius?Pasidalinkit mintimis,bei nuomonėm .Reikia pagalbos .

Man dabar auginti šunį, ir dar su kilmės dokumentais tokiu laiku, tikrai neįmanoma. O kaip priprašyti - nežinau. Tėvai daug abejoja, nes šuo, svarbus žingsnis jų gyvenime.

Nemanau, kad įtikinsi, jog popierėlis labai vertingas - bandyt aiškint apie daugintojus, sergančius šuniukus, mišrūnus, remkis tuo, kad nori dalyvauti parodose.

Kaip manot,o jei dalyvaučiau JH ir jie tai matytu,gal pastebėtų,kad mane tiesiog veža hendlingas ir pan.?

Jei nori, kad suprastų, kad veža, patarčiau apie tai pasakot, pasakot, ir dar kartą pasakot, jiems, kad per gerklę išlįstų. Ne, o šiaip, tai parodyk, kad miršti, kaip nori dalyvaut parodose, surask kokį cvergo mišrūną, ir gražų dokumentuotą iš veislyno, ir duok palyginimui, kas gali užaugti iš bedokumenčio.

Manau kad taip...
Vistiek pamatys kad turi kažkokį hobį...

Na o šiaip , iš patirties sakau, įkalbėt kad tėvai nupirktų šunį nėra lengva o tuo labiau dokumentuotą, bet sekmės.

Joo,nelengva.Aš zyziu jiems jau 6 metus,o kas iš to...Kartais jie mane taip nervina .

Aš irgi tiek maždaug zyziau. Suskystės kada nors. Tu teisi- pradėk dalyavut JH, parodose, tegul jie pamato kaip tau patinka. Galbūt susipažink su mėgiamos veislės veisėjais, gal pasiūlys kokį nors optimalesnį variantą, pakalbės su tėvais ir t.t.

Būtinai nusivežk tėvus į kokią parodą ir supažindink su cvergais :) Ir JH sudalyvauk, tėvai supras kad šunys tau patinka, gal kiek labiau į tai atsižvelgs...

Jei tik atsiras galimybė,važiuok į visas parodas,tėvus nuvesk į parodą kuri vyks Šiauliuose,rodyk jiems cevrgus,ar kitas savo mėgstamas veisles, grįžus iš parodų,JH pasakok,pasakok ir dar kartą pasakok kaip buvo faina. Domėkis cvergų kainomis,veislynais.. Gali supažindint tėvus su Vija,ar kitais Šiauliuose gyvenančiais cvergais. Beje,dažnai tėvai sutinka su tokia salygą pirkti šunį per pusę,t.y. pusę [ar daugiau] kainos sumoka tėvai,kitą pusę tu. :) Manau,tau pavyks išprašyt tėvų cvergiuko.
Ir šiaip manau,kad pirmąjį šunį,visuomet yra lengviau išprašyt,negu antrą ar trečią. Aš tai net nesistengsiu tėvų išprašyt antro šuniuko,nes žinau kad jo vistiek negausiu. Terra pirmas ir (manau) paskutinis tėvų šuo.

Hm... Manau, kad tiesiog jums su tėvais reiktų nuvažiuot į kokį cvergšnaucerių veislyną, pabendrauti su šunimis, šuniukais ir, beabejo, pačiais veisėjais. Jie, manau, tikrai puikiai nupasakos apie veislę, cvergų auginimą ir pamažu įtikins

Na, o dėl dokumentų net nežinau ką patarti, nes mano tėvai kažkaip labai ramiai, suprantamai reaguoja į dokumentus

man irgi vieną nesunku buvo išprašyt, nes tiesiog trūko gyvybės ir reikėjo sargo namams. o štai antro žinau, kad tikrai nepavyks, nors ir aš ir brolis norim. bet po 3 metų baigsiu universitetą ir greičiausiai persikraustysiu gyvent viena, kai tik gausiu darbą, tai tada galėsiu pirkt kokį tik noriu ir kiek tik noriu. sunkiau gal toms ir tiems, kas dar gana jauni ir iki mokyklos ir universiteto baigimo praeitų pusė šuns gyvenimo ar daugiau.

o šiaip siūlau pirmiausia rodyt savo atsakomybę namų tvarkymu, punktualumu, dienotvarkės turėjimu. jokiu būdu negalima skųstis, kad neturi laiko, kad reikia anksti keltis, kad tu užsiėmus ir pvz. neišplausi indų. nes tėvai kaip kontraargumentus šuns pirkimui ir pateiks tokius dalykus, kaip kad tu neturi net laiko indams išplauki/kambariui sutvarkyti, pavalgyti pusryčius prieš pamokas ir pan. Todėl stenkis atrodyti ir elgtis taip, kad šuniukas tau nebus rūpestis, žaisliukas ir kad jis nė minutei nebus jų galvos skausmas (nors vėlgi iš patirties žinau, kad tas tėvų ne, kai atsiranda gyvūnas tampa taip ir net nežinai, čia tu ar jie tą gyvūną labiau myli, pavyzdžiui man rytais retai tenka šerti šunį, nes tėtis keliasi daug ankščiau ir pašeria). Nepamiršk mokslų ir pažymių, nes už blogus ar blogėjančius rezultatus abejoju, kad kas apdovanos, tačiau jiems esant geriems, ar gerokai gerėjant (tarkim tai sutaptų su JH lankymu :) , kas žino :).

Tai, kad lankysi JH ar parodas, nebūtinai nuteiks tėvus nupirkti šuniuką, nes žiūrėti ir kelis kartus per savaitę nueiti į būrelį yra viena, o kiekvieną dieną daugiau nei dešimt metų juo rūpintis, atsižvelgiant į šuniuką planuoti laisvalaikį, atostogas, kiekvieną dieną grįžti laiku namo, kad jį išvestum ir panašiai yra visai kas kita. Galbūk pradėk netgi išeiti pasivaikščioti su draugėm vakarais ar bėgioti rytais, taip parodysi, kad vis tiek tuo metu būni lauke ir su tavim gali būti šunelis. Tėvai omeny turi ir tai, kad šunelio charakteris gali būti toks, jog jis norės viską graužti (o retam pavyksta sužiūrėti, kad niekas nebūtų pridirbta), taip pat šersis ir tie plaukai mėtysis po namus (tvarkyti teks tau, nes tėvai bus nepatenkinti). Taip pat kol mažiukas savo reikalus kurį laiką darys namie, kad ir tam skirtoje vietoje
(kvapas šioks toks bus).

Dokumentuoti yra brangūs, todėl tavo vaikščiojimai po parodas ir JH parodys, kad tas popierėlis negulės nenaudojamas. Paaiškink tėvams, kad iš dokumentuotas, tinkamas veisti šunelis atsipirks, nes jį/ją bus galima kergti ir parduoti šunelius. Taip pat paaiškink, kad taip bus turiningai užimtas tavo laisvalaikis, savaitgaliai. Papasakok jiems , kas yra JH, kaip vyksta parodos, galbūt net apie agility (bėgiojant su šunimi tu palaikysi fizinę formą, daug sportuojant visus metus lauke bus puiki sveikata, imunitetas). Šie dalykai turėtų paskatinti jiems leisti tau pirkti šunelį.

Siūlau pradėti taupyti pinigus. Net jei neleis tau pirkti šuniuko, tie pinigai neprapuls, o taupymas parodys, kad tu rimtai žiūri į visą šitą reikalą. Jei yra galimybė susitaupyti visą sumą puiku, jei ne, vis tiek taupyk tiek, kiek gali. Jei tėvai nenori šuns, jie nemokės kelių tūkstančių litų už tavo "įgeidžius", tačiau jei tu susitaupysi, tau teliks tik įkalbėti pirkti šuniuką, o ir pusę sumos galbūt pridės.


Taip kad susėsk kartą su tėvais ir paprašyk, kad jie tavęs išklausytų ir nesakytų ne, kol nebaigsi savo prašymo išdėstymo. Pasiruošk jam rimtai, su nuotraukom, informacija apie veislę. Apie problemas, kurias gali sukelti šunelis ir kaip tu jas spręsi. Turėk ir kainas: maisto, priežiūros, parodų, skiepų ir kt, jei tėvai paklaustų. Paaiškink, kas bus su šuniu, jei tu ar jūs važiuosit atostogauti (kaip šuniuką galima pasiimti kartu, kad viešbučiai priima šuniukus, kelioniniai narveliai ir visa kita informacija, kaip lengvai keliauti su šuneliu). Išdėstyk savo įprastą dienotvarkę ir parodyk, kuriose vietose tu joje skirsi dėmesio šuneliui. Pateik argumentus, kad šunelis ir jo priežiūra padarys tave labiau subrendusia, atsakinga, rūpestinga, sveikesne, išmokys dar geriau planuoti savo laiką. Paaiškink tėvams, už kokią dalį šunelio kainos ir priežiūros mokėsi tu, kam paliksi šunelį, jei teks išvykti ir kiek tikėsiesi iš tėvų, jei jį paliksi jiems. Papasakok apie šunų viešbučius, draugę, kuri turi namą, myli šunis ir gali priglausti jei tik prireiks ir t.t. papasakok, ką paliudija šuns dokumentai apie jo sveikatą, charakterį ir dresavimo subtilybes, įvairių veislynų kainas. Stenkis išryškinti tuos bruožus, kurie tavo tėvams patinka, tarkim klusnumas ar kt. Kaip kažkas rekomendavo , rask labai ryškų ir puikų veislės atstovą ir mišrūną ir duok palyginti nuotraukas. Paaiškink, kad JH dalyvauti daug lengviau su savo šuneliu ir kad taip lengviau laimėti per parodose vykstančias varžybas.

Po pasakojimo paklausk, ar jie norėtų ko nors paklausti apie šunelį, kaip veislę ar gyvūną, neatsižvelgiant, kad jį norėTUM, laikyti namuose. Tada paklausk, ar turi kokių kitų klausimų (gal jie norės pasitikslinti dėl priežiūros, kainų ir kt). Pasiruošk tikrai rimtai, su pasirašytu pasakojimo planu, surašytom kainom, interneto nuorodom ir kuo tik sugalvosi. Gali netgi paruošti porą bukletų tėvams, tarsi santrumpą to, ką pasakojai.

Pasistenk, kad prieš pasakojant tėvai būtų geros nuotaikos, niekur neskubėtų (galbūt šeštadienį/sekmadienį, kai nedirbs ar kur visi būsit nulėkę ramiai paatostogauti (ežeras, miškas, pas senelius į kaimą ir kt. )

Baigusi savo pasakojimą paprašyk, kad jie nesakytų ne ir apsvarstytų tavo argumentus kurį laiką. Po to kokį mėnesį, jei jie nepasakys taip ar ne greičiau, nieko jiems neužsimink, tik tiesiog lankyk handlerius, parodas, toliau rodyk susidomėjimą šunimis ir šiaip elkis labai gerai. O po kokio mėnesio gali subtiliai paklausti, gal jie jau apsvarstė tavo pasiūlymą.

Svarbiausia, kad jie pamatytų, kiek daug laiko ir pastangų įdėjai bandydama juos įtikinti (o jei tikrai nori šuniuko, manau to laiko ir pastangų nebus gaila kaip ir nebus sunku).

Tikiuosi patarimai padės.

Sėkmės prašant šunelio.

Kaip įdomu. Skaičiau išsižiojusi.

Tikrai, manau, kad kaikam pravers. Šaunuolė.