Angl. Dandie Dinmont Terrier

Šie nedideli žaismingos išvaizdos šuneliai nuo seno padėjo žmonėms lapių, barsukų ir ūdrų medžioklėse, o fermose naikindavo žiurkes. Jau apie 1700 m. šios veislės protėviai buvo užsitarnavę plėšrūnų ir fermų įnamių naikintojų reputaciją.

Teigiama, kad ši veislė išvesta kažkur tarp Škotijos ir Anglijos, kryžminant taksus, oterhaundus ir šiurkščiaplaukius terjerus. Veislė pavadinta Walterio Scotto romano „Guy Mannering” (1815) veikėjo Dendžio Dinmonto vardu. 1963 liepos 10 d. veislė buvo užregistruota Tarptautinėje kinologų federacijoje (FCI), III gr., standarto nr. 168.

Dendžio Dinmonto terjeras – dekoratyvinė veislė. Šie šunys žaismingi, sargūs, tinkantys miestui. Jie itin populiarūs Amerikoje. Tai nuovokus, drąsus, malonus ir išradingas draugas, tačiau tuo pačiu ir užsispyręs, tvirto būdo, ne visuomet paklusnus šuo.

Dendis – vieno šeimininko šuo ir nemėgsta, kai namuose būna daugiau kitų šunų, kadangi yra peštukas. Tačiau jei nuo mažens augs su katėmis ir kitais naminiais gyvūnais, turėtų su jais sutarti. Mėgsta vaikus, su jais labai švelnus, juos saugo ir gina. Puikus sargas, su svetimaisiais ne itin meilus.

Jo negalima laikyti lauko voljere. Be to, negalima pamiršti, jog Dendžio Dinmonto terjeras – urvinis šuo, tad gali nukentėti jūsų sodas (arba kilimas). Šis šuo turi gana daug judėti, dūkti lauke. Augintojai teigia, kad parodose elgiasi pavyzdingai.

Dendžio kailis būna pipirų (nuo melsvai juodos iki sidabriškai pilkos, geriau – pereinamų atspalvių) ar garstyčių (nuo rausvai rudos iki gelsvos su oranžiniu atspalviu), balkšvai gelsvos, šiaudų spalvos. „Pipirinių” pavilnė šėma (žydrai balkšva), garstyčių spalvos šunų – gelsva. Galva atitinkamai žydrai balkšva ar gelsva, kojos tų pačių spalvų kaip kailis, tik tamsesnės. Galimos baltos dėmės ant krūtinės ir šviesūs nagai, tačiau baltos letenos – jau trūkumas.

Pramaišiui auga šiurkštūs, kieti ir minkšti it šilkas plaukai, todėl pačiupinėjus kailis atrodo lyg krakmolytas. Poplaukis minkštas. Liemens, kojų ir uodegos plaukai prigludę, truputį išsidraikę. Ant galvos – ilgų šilkinių plaukų kepurėlė, tokie pat ūsai, barzda. Uodegos viršutinės dalies plaukai šiurkštesni, apatinės – švelnesni ir šviesesni, sudaro apie 5 cm ilgio nuokarą, siaurėjančią galo link.

Formato indeksas – 188-193.

Šių šunų kailis turi būti kasdien šukuojamas šepečiu. Negyvi plaukai porą kartų metuose išpešiojami pirštais. Parodinio šuns kailio priežiūra sudėtingesnė.

Dendžio Dinmonto terjero ūgis – 20-28 cm, sveria jis 7-11 kg, ideali masė – 8,2 kg.

Šių šunų galva atrodo pakankamai didelė, plačiausia tarp ausų, pamažu siaurėjanti akių link. Atstumas nuo vidinio akies kampo iki pakaušio toks pats, kaip ir tarp ausų. Kakta iškila, kupoliška. Nosies veidrodėlis platus. Akys tamsiai rudos, didelės, orios išraiškos. Ausys nukarusios, 7,5-9,5 cm ilgio, prigludusios prie galvos. Kaklas labai raumeningas, stiprus.

Priekinės kojos trumpos, laikomos plačiai. Užpakalinės šiek tiek ilgesnės už priekines, irgi plačiai statomos. Užpakalinių kojų letenos smulkesnės už priekinių. Plokščios letenos – yda.

Uodega trumpa, 20-25 cm ilgio, ties pagrindu stora, pamažu siaurėjanti. Ji panaši į turkų kardą. Kai šuo geros nuotaikos, uodegą iškelia virš galvos lygio.


(Informacijos šaltinis:Omnitel fauna.lt)

Ne, nepatinka išvaizda. Būtų ne pro šal susipažinti.

Išvaizda tai nepatinka

Pirmą kart apie tokius girdžiu. Na išvaizda tokia išskirtininė..

Nepatinka man visiškai. Nei išvaizda, nei charakteris.

Tikrai gan įdomi išvaizda .Norėčiau pamatyti gyvai .

Šita rūšis man nepatinka.

Negražūūs.
Ilgi, trumpomis kojomis.
Pusiau pudelis, pusiau taksas.

Gerai pasakyta, pusiau pudelis, pusiau taksas. Aš tokį šunį iš tolo mačiau. Atrodė nelabai draugiškas , bent jau pagal tai kaip elgėsi su šeimininkais. lėtas toks... arba čia man pasivaideno, jau senokai mačiau. Bent nuo paskutinio apsilankymo užsienyje. O norėčiau dar išvysti, jų būna Lietuvoje?

Man asmeniškai nelabai...