Braco Italiano


General Appearance
Strong, well-balanced, powerful hunting dog, of noble appearance. Almost square, well muscled, with deep chest. Distinctive, sculpted head with chiselling under eyes.

Characteristics
Strong and untiring, working in all types of terrain. Excellent scenting abilities. Dignified and intelligent.

Temperament
Hardy and adaptable, gentle and even tempered.

Head and Skull
Long, angular and narrow at the zygomatic arches. Cheeks lean. Seen from the front, sides of muzzle converge slightly. Foreface of good width. Pronounced occiput and slight stop. Median line visible to mid skull. Measurement from nose to stop equal to that from stop to occiput. In profile, muzzle deep, straight or slightly arched. Well chiselled below the eyes. Viewed from side, the planes of the muzzle and skull are divergent. Nose large and spongy, protruding slightly over thin lips. Corners of lips marked but not pendulous.

Eyes
Soft expression, fairly large, oval, with close fitting eyelids. Neither protruding nor too deep set. Dark ochre or brown, depending on coat colour.

Ears
Set on level with corner of eyes. Leather extend to tip of nose. Supple and folded inwards. Base rather narrow, widening out but lying close to cheeks. Slightly rounded tips.

Mouth
Jaws strong, with a perfect, regular and complete scissor bite, i.e. upper teeth closely overlapping lower teeth and set square to the jaws.

Neck
Powerful, well-rounded, moderately short, widening towards the shoulders, with slight dewlap.

Forequarters
Strong, Shoulders long, well muscled and well laid back. Well defined withers. Top of shoulder blades well separated. Forelegs strong and straight with good, oval bone and well defined tendons. Pasterns of good length, slightly sloping. Point of elbow lies directly below top of withers.

Body
Overall appearance almost square. Length of body, measured from point of shoulder to point of buttock, equal to or very slightly longer than height at withers. Chest broad, deep, reaching to the level of elbows. Well sprung ribs. Loin wide and slightly arched, short and well muscled. Topline slopes very slightly down from raised withers to middle of back, without dipping, rising slightly to broad, muscular croup. Slight tuck-up.

Hindquarters
Thighs long, parallel, muscular with rear edge almost straight. Good bend of stifles. Rear pasterns relatively short and lean with good width between the hocks.

Feet
Strong, slightly oval, tight and well arched. Nails tone with coat colour. Dewclaws acceptable and double dewclaws tolerated.

Tail
Docked: Covers genitals. Set on as continuation of croupline. Thick at base. Straight with a tendency to taper. When moving, carried horizontally or slightly lower.
Undocked: Carried horizontally. May be slightly curved but never held high or carried bent over the back.

Gait/Movement
True moving with powerful drive from hindquarters. Capable of untiring, extended fast trot. Head carried raised above topline.

Coat
Short, dense and glossy. Shorter and finer on head, ears and front part of legs and feet. Skin tough, but elastic. Pigment of skin, eyelids, nose, lips and pads - pale pink to dark brown, depending on coat colour, but never black.

Colour
White. White with orange, amber or chestnut markings. White may be speckled. Roan with solid markings. If chestnut, a warm shade with a metallic sheen is preferred. Symmetrical facial mask preferred, absence tolerated.

Size
Height at withers: Dogs 58-67cms (22 & 3/4 - 26 & 1/4 ins), Bitches 55-62 cms (21 & 3/4 - 24 & 1/2 ins). Weight 25-40 kgs (55-88lbs), in proportion to height.

Faults
Any departure from the foregoing points should be considered a fault and the seriousness with which the fault should be regarded should be in exact proportion to its degree and its effect upon the health and welfare of the dog, and on the dog’s ability to perform its traditional work.

Note
Male animals should have two apparently normal testicles fully descended into the scrotum.










Šaltinis:thekennelclub.org.uk

Nuotraukos imtos iš: rovigopassioniedintorni.files.wordpress.com; dacostavista.com; vdh.de

Na, man ši veislė labai miela Buvo apie juos straipsnis žurnale "Didysis šuo". Labai patiko

Anksčiau šių šunų nelabai mėgau. Tačiau kai pamačiau parodoj vieną tokį...begalo žavingą,ir kažkuo išsiskiriantį iš kitų šunų savo..nežinau. Na tiesiog tas šuo turėjo kažką tokio,nuo to laiko į italų brakus žiūriu kiek kitokiomis akimis.

Išvaizda nėra įpatinga, bet norėčiau jį pamatyt

O man kaip tik tokie įdomūs, mąslūs jie atrodo

Visai nieko tokie. Bet tikrai ne man toks šuo. Gražu pažiūrėt parodoj- jie tokie įspūdingi.

Man tokie nelabai.

Sveiki,
Netyčia aptikau tema apie Italų Brakus
Draugaujam su jais daugiau nei pora metų, turėjom šių grožių pirmąją vadą Lietuvoje
Jei įdomu galiu daugiau papasakoti apie jų charakterį, parodyti nuotraukų

Instinktas rašo:

Jei įdomu galiu daugiau papasakoti apie jų charakterį, parodyti nuotraukų

Žinoma. Kaip matau jūs irgi iš Plungės, šaunu.

Taip, mes plungiškiai
Lietuvoje turime tik šešis Italų Brakus norėtusi, kad jų būtų daugiau...
Dvi kalytės gyvena Vilniuje (viena mano veisimo mergytė vardu Blanka), patinukas Tauragėje ir dar vienas berniukas Klaipėdoje (abu mano veisimo), na ir du maniškiai tai Izota ir Pluto
Žodžiu beveik visi giminės

Čia mūsų Pluto (naujausia foto)


O čia Izota:

Oho, kas per grožis Izotos. Kaip galėtumėte apibudinti šių šunų charakterį? Ar labai skiriasi Jūsų kalės ir patinėlio būdai? Ar nėra sunku dresiruot?

Skorpionė rašo:

Oho, kas per grožis Izotos. Kaip galėtumėte apibudinti šių šunų charakterį? Ar labai skiriasi Jūsų kalės ir patinėlio būdai? Ar nėra sunku dresiruot?

Ačiū
Tai šuo, kuris lekia laukais ir miškais su vėju, bet tuo pat metu visada girdi šeimininką, o jei ir apsimes neišgirdęs, tave ras bet kokiam kampe miško, kur benueitum, jis vistiek tave ras. Namuose santūrus, ramus, šeimos šuo, kuris gali visą dieną pradrybsoti ant sofkutės. Beje tai kalbantys šunys savo emocijas išreiškia garsais, įdomiai inkšdami. Loja ant svetimų, bet tik tada kai reikia, nevamsi be reikalo, nenori būti vieni, tai toks lipšnus šuo, kad jis be žmogaus niekur. Mes šita problema sprendžiam taip, kad Izota su Pluto gyvena kartu, jiems linksmiau drauge, ir kai išeini ir palieki vienus namie nekelia triukšmo.
Izota pas mus lipšnesnė, tokia "maminukė", Pluto labiau nepiklausomas, kaip patinas, dažniau apsimeta kad negirdi nieko
Dresūrai pasiduoda labai lengvai, tik reikia užsiimti ir tam turėti laiko

Labai gražūs šunys, tai kaip supratau, pirmasis brakas Lietuvoje, buvo (ir yra) Jūsų? Iš kur parsivežėt, jei nepaslaptis? (:
Kaip sutaria su vaikais, kaip reaguoja į nepažįstamus?

Labai mieli gražuoliai

Argi ne jūsų veislynas yra "Demono širdis"? Šunys tai pasakiško grožio... Ypač Pluto, tas jo kailio raštų margumynas

Jau kurį laiką jaučiu šiai veislei simpatiją, bet kai perskaičiau Jūsų parašytą veislės charakteristiką iš gyvenimiškos patirties, pradėjau jais žavėtis dar labiau

Evelina rašo:

Labai gražūs šunys, tai kaip supratau, pirmasis brakas Lietuvoje, buvo (ir yra) Jūsų? Iš kur parsivežėt, jei nepaslaptis? (:
Kaip sutaria su vaikais, kaip reaguoja į nepažįstamus?

Taip, pirmasis Lietuvoje registruotas Italų Brakas yra Izota Tiek Izota, tiek Pluto pasiekė Lietuvą vienu metu. O parvažiavo jie iš pačios šios veislės tėvynės - Italijos
Su vaikais sutaria puikiai, kaip jau minėjau tai šeimos šuo. Patys turim septynių mėnesių dukrytę, tai leidžiasi tampomi už nosių ir kai pirštus į nosį sukiša mažoji šunys nieko nesako neša muilą tada į kitą kambarį
Savo teritorijoje ar namuose visada svetimą aplos. Kai gyvenau pas tėvų nuosavam name, Izota su Pluto visada kieme lakstydavo dienos metu, tai jei kas ateidavo visada žinodavau, būdavo geri skambučiai Bet pvz parodoje visai kitaip reaguoja į svetimus, arba tiksliau pasakius visiškai nereaguoja Taip pat pliusas, kad svetimas brako nenusives, na Pluto gal ir nusivestu, nes šitas toks labiau nepriklausoma vaidina, o Izotos niekaip. Net iš kiemo kai vartai atidaryti nei vienas neina.

Rasa rašo:

Argi ne jūsų veislynas yra "Demono širdis"? Šunys tai pasakiško grožio... Ypač Pluto, tas jo kailio raštų margumynas

Jau kurį laiką jaučiu šiai veislei simpatiją, bet kai perskaičiau Jūsų parašytą veislės charakteristiką iš gyvenimiškos patirties, pradėjau jais žavėtis dar labiau

Taip, tas pats veislynas Juk daugiau Lietuvoje Italų Brakų veislynų neturime Tik pavadinimą planuojam keisti, nes dabartinis buvo skirtas stafams, kurių taip ir neturėjom šuniukų.
Ačiū Pluto tikrai gražus šuo, man irgi jo kailio spalvos labai gražios
Aš šitais šunimis žaviuosi jau kokius penkerius metus, nuo to laiko kai Vilniaus tarptautinėje parodoje pamačiau pirmą kartą Italų Braką, tada LT jų nei vieno nebuvo. Ir iki šiol tas susižavėjimas nedingo