Belgų aviganis - Lakenua

Temos pavadinimas: Belgų aviganis - Lakenua Pir. 07 13, 2009 3:56 am

1885 metais M. Adrien Janssens, piemuo iš Laeken pilies, stovėjusios netoli Briuselio, įsigijo garbanotą šuniuką. Tais laikais buvo daug vagių, tad aviganiai ne tik ganydavo, bet ir saugodavo turtą. M. Janssens šuniuką naudojo kaip sargą ir kaip tėvelį – pirmiausia jį suporavo su ruda trumpaplauke kale, vėliau – su viena savo dukterų. Taip tas šuo tapo lakenua aviganių pradžia. Beje, šie šunys laikomi ir flamandų buvjė bei olandų aviganių protėviais. Lakenua ne tik saugodavo turtą ar prižiūrėdavo bandas – jie taip pat saugodavo linines drobes, džiūstančias laukuose.

Rečiausias iš belgų aviganių. Nepopuliarumą galbūt iš dalies lemia savita kailio išvaizda. Ištvermingas, drąsus, sargus, gyvus, prieraišus, tvirto būdo šuo. Paprastai su vaikais lakenua sutaria, bet kitiems šunims per didelio palankumo nejaučia. Su katėmis ir kitai kambariniais gyvunėliais sugyvena, jei buvo tinkamai išauklėtas. Lakenua turi daug mankštintis. Jį būtina kiekvieną dieną ilgai vedžioti, leisti bėgioti, treniruoti.

Lakenua auklėti nesunku. Šie šunys geriausiai tinka santūriems, stiprios valios, pasitikintiems savimi žmonėms. Lakenua itin nuovokūs ir mėgsta mokytis naujų dalykų. Šiems šunims netinka ilgos, vienodos treniruotės.

Belgų aviganių lakenua kailis suteikia šiam aviganiui unikalią išvaizdą. Lakenua plaukai šiurkštūs, pilkšvos smėlio spalvos, apie nosį ir uodegą tamsesni ruožai.

Šį šiurkščiaplaukį šunį maždaug du kartus per metus (nelygu kailis) reikia apkirpti. Negalima nukirpti šuns per trumpai, nes kailis bus sugadintas keleriems metams. Šunį būtina ne tik kartais apkirpti, bet ir šukuoti retomis šukomis. Maudyti tik kai būtina. Pakankamai mankštinamas lakenua mielai gyvena būdoje, jei jam nestinga šeimininko dėmesio.

Šaltinis nežinomas.

Belgų aviganis - Lakenua 2wrhvs2