Erkės Erkės tai voragyviai (ne vabzdžiai), kurie siurbdami žmonių ir šunų kraują gali perduoti visą eilę pavojingų susirgimų. Patelės yra prisitaikę siurbti žmonių ir gyvūnų kraują: kūnas siurbiant kraują gali padidėti kelis kartus (pav. dešinėje), turi duriamojo-siurbiamojo tipo burnos aparatą, kuriuo erkė laikosi prisisiurbusi prie gyvūno. Šuninė ir taiginė erkės paplitusios visame pasaulyje. Gyvena miškuose, soduose, ganyklose. Erkės būna prikibusios ant augalų – ypatingai geros joms gyventi sąlygos aukšta nešienauta žolė. Į žmogaus ar gyvūno kūną erkė įsisiurbia be skausmo, nes erkės seilėse yra nuskausminančiųjų medžiagų. Lietuvoje erkės aktyviausios balandžio–spalio mėnesiais. Erkės platina pavojingas ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą, babeziozę, erlichiozę. Šiomis ligomis gali sirgti ir žmogus, ir šuo.
Erkinį encefalitą sukelia virusas esantis erkių seilėse. Encefalito metu yra pažeidžiama galvos ir nugaros smegenų dangalai. Pasireiškia karščiavimu, pusiausvyros sutrikimais, vėmimu, vangumu, apatiškumu. Negydant šuo gali žūti.
Laimo ligą sukelia borelijos. Liga pasireiškia raumenų, galvos skausmais, temperatūros pakilimu, gyvūnas pasidaro apatiškas, vangus. Specifinis Laimo ligos simptomas – avietinės spalvos dėmė erkės įkandimo vietoje. Ligos negydant pažeidžiami sąnariai, galvos ir nugaros smegenys. Gyvūnas gali žūti.
Babeziozę sukelia pirmuonis. Įkandus erkei šie pirmuonys patenka į kraują ir parazituoja eritrocituose – raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Eritrocitai organizme pradeda irti. Liga pasireiškia karščiavimu, seilėtekiu, vangumu, gelta. Dėl eritrocitų irimo gali vystytis inkstų nepakankamumas – blogas prognostinis ženklas – tamsus šlapimas. Padidėja blužnis.
Kitas ne mažiau pavojingas parazitas jūsų augintiniui – tai blusos.
Blusos Blusos šuns kailyje yra maždaug smeigtuko galvutės dydžio šokinėjantys vabzdžiai. Blusų rūšys: žmoginė, šuninė ir katinė. Šuninė blusa aplink burną ir pirmajame krūtinė segmente turi kietus šerelius padedančius blusom laikytis šuns ar katės kailyje. Blusų kojos yra gerai išvystytos, todėl blusos gali šokinėti – gali nušokti atstumą 100 kartų ilgesnį nei blusos ūgis. Blusos pastoviai negyvena ant šuns kūno – jos tik periodiškai prisisiurbia šuns kraujo. Suaugusioms patelėms kraujas reikalingas, kad užtikrinti dauginimosi ciklą, mažoms blusoms kraujas reikalingas augimui. Blusa per savo gyvenimą, o jis trunka iki 56 dienų, gali padėti iki 2000 kiaušinėlių.Pradžioje išsirita lervos, paskui vystosi lėliukės ir vėliau formuojasi suaugėlės. Raida gali trukti nuo 19 iki 500 dienų (vasarą vidutiniškai apie 25 dienas). Blusos gali ilgai išgyventi drėgnoje aplinkoje be maisto.
Kadangi blusos yra gerai prisitaikę parazituoti šuns kailyje, gana sunku yra pamatyti pačią blusą. Todėl apie blusų turėjimą dažnai reikia spręsti iš „įkalčių“, kuriuos blusos palieka. Blusos yra kai kurių plokščiųjų kirmėlių – kaspinuočių tarpiniai šeimininkai. Šiais kaspinuočiais gali užsikrėsti tiek ir žmonės, tiek ir šunys – atsitiktinai prariję blusą. Kirmėlės gali būti vienintelis simptomas, kad šuo turi blusų. Taip pat blusų įkandimo vietoje gali vystytis žaizdelės ir odos alerginės reakcijos į blusų išskiriamas seiles. Jeigu šuo dažnai kasosi, tai gali būti blusų įkandimo pasekmė, tačiau reikia nepamiršti, kad odos niežėjimą gali sukelti ir odos alergija, ir niežai, ir erkės. Jeigu šuo kasosi ir kandžioja kailį užpakalinėje kūno dalyje, ypatingai uodegos ir šlaunų srityse – tada galima įtarti, kad tai yra blusos. Maži raudoni pakilę guzeliai uodegos pamate ir užpakalinėse kojose, sustorėjusi uodegos pamato oda, nusikasymai – tai vis blusų sukeltos odos alergijos simptomai.
Blusų išskyros ant šuns odos primena pipirų pribarstymą – kad atskirti vadinamų „pipirų“ reikia užberti ant popierinio rankšluosčio – jeigu juodi taškeliai atrodo rausvos spalvos – tai blusų išskyros.
Apsauga
Kad apsaugoti šunis nuo blusų ir erkių rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, dėl ko šeimininkai nelabai jį mėgsta) nuo blusų bei erkių pagamintas specialiai šunims. Negalima naudoti šio antkaklio šuniukams jaunesniems kaip 6mėn., o taip pat nėščioms ir žindančioms kalėms. Jis atsparus vandeniui, todėl antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius Šis antkaklis veiksmingas 5 mėnesius.
Kita gana veiksminga apsauginė priemonė nuo blusų ir erkių tai šuns purškimas specialiais apsauginiais medikamentais. Vienas iš jų tai – Neostomosan
concentrate tirpalas. Jis yra parduodamas be recepto. Preparatas yra absorbuojamas gyvūnų epidermio ir veikia parazituojančius ant gyvūno ar aplinkoje vabzdžius. Preparatas veikia ne tik naudojimo metu, bet gyvūnai ilgai pakartotinai neužsikrečia ektoparazitais. Veikimo trukmė priklauso nuo naudoto preparato kiekio, būdo ir gyvūnų laikymo sąlygų. NEOSTOMOSAN
naudojamas tik išoriškai. Šunys ir katės turi būti apipurkšti arba plauti 1:200 skiestu tirpalu. Esant blusų ar utėlių invazijai, turi būti purškiamas visas kūno paviršius, būda ar guolis. Nuo erkių preparatas saugo 2-3 dienas, todėl prireikus gydoma pakartotinai. Dirbant su preparatu būtina naudoti individualias apsaugos priemones. Preparatas neturi pakliūti į gyvulių akis, kvėpavimo takus ir virškinimo traktą. Tirpalas parduodamas ampulėmis po 5 ml, buteliukais po 200 ml, polimeriniais indais po 1l arba 5l. Dėl vartojimo geriausiai yra pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Jeigu jau jūsų augintinis užsikrėtė blusomis ar susirgo nuo erkių įkandimo dėl gydymo geriausiai yra pasitarti su savo veterinarijos gydytoju, nes tik jis gali patarti kokį saugų preparatą vartoti. Imantis gydyti patiems tik galime dar labiau pakenkti savo šuniui – alerginės reakcijos gali pasidaryti didesnio intensyvumo.
Jeigu jau šuo užsikrėtė kirmėlėmis tai dėl medikamentų vartojimo taip pat reikia pasitarti su veterinarijos gydytoju, nes kirmėlių yra įvairių rūšių ir medikamentai dažniausiai veikia tik tam tikras rūšis kirmėlių. Negydykime šunelio patys!
Pirma pagalba jeigu radote įsisiurbusią į šuns kailį erkę:
- Kuo greičiau reikia įsisiurbusią erkę pašalinti.
- Jokiu būdu netepti riebalais, žibalu (dusdama erkė tik greičiau suleis į organizmą ligų sukėlėjus).
- Geriausiai yra turėti specialų pincetą skirtą traukti erkėms. Tada reikia suimti erkę, kuo arčiau odos ir lėtai traukti sukant prieš laikrodžio rodyklę. Jeigu traukiate su rankomis užsidėti gumines pirštines. Ištrauktą vietą patepti antibakteriniu tepalu. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės – liko galvutė, nedraskyti. Patepti antibakteriniu tepalu. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.
Straipsnį paruošė: dr. M. Sriubienė,
www.bimas.lt 
rodiklis 
Latest images 
