Švedų valhundas giminingas valų korgiams, tačiau nežinoma, kuri veislė išvesta anksčiau. Valhundai turi ilgesnes kojas už korgius, jų kūnas ne toks ilgas ir jie ne tokie kresni. Nors valhundai auginami seniai, veislės pripažinimu ir veisimu imta rūpintis neseniai. Dabar jie sparčiai plinta Europoje. Manoma, kad jiems – maždaug 1000 metų. Tai buvo vikingų šunys, jie netgi vadinti “Vikingarnas Hund”, tai yra, “vikingų šunimis”. Valhundai auginti ten, kur auginti ir galvijai ar avys – įvairiuose ūkiuose. 1942 m. veislę pradėta gelbėti nuo išnykimo. Veislės gelbėtoju tapo Bjorn von Rosen. Apie 1942 metus veislė buvo beveik išmirusi, tuomet veisėjai surankiojo likusius senuosius švedų valhundus ir pradėjo jų veisimo programą. Jau 1948 metais Švedų kinologų klubas pripažino veislę šunis pavadino valhundais, kas reiškia “aviganius”. 1964 veislė pervadinta Vastgotaspets. 1974 metais valhundai pateko Anglijon. Tos šalies kinologų klubo užregistruoti 1980 m. Amerikoje klubas įkurtas 1978 m.
Valhundas – švedų tarnybinių šunų veislė. Jie puikūs galvijų piemenys, budrūs sargai, mitrūs žiurkių gaudytojai, šeimos šunys, kompanionai, paklusnomo, vikrumo varžybų dalyviai. Tai judrūs, nuovokūs, klusnūs, temperamentingi, sargūs, meilūs, švelnaus būdo ir nepaprastai ištikimi šunys. Augintojai tvirtina, kad valhundai turi įgimtą jumoro jausmą ir niekada neapvilia. Augintojai pabrėžia, kad šiems šunims patinka, kai jais domimasi, juos pastebi, kartais gali būti tikri pamaivos, kad tik kas nors juos pastebėtų. Tada švedų valhundai gali būti ir linksmi išdaigininkai, ir pabrėžtinai santūrūs. Gali gyventi lauke. Puikūs šeimos šunys. Jie pasitiki savimi, viskuo domisi, nėra bailiai, drąsiai elgiasi. Tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Puikios sveikatos, paprastai neturi jokių jos problemų, kadangi yra kilę iš pakankamai atšiaurių vietų. Mėgiamiausi jie Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Australijoje.
Dresuoti juos nesudėtinga, nes iškart suvokia, ko iš jų norima. Sutaria su vaikais ir mėgsta su jais žaisti. Visada gina juos nuo svetimų žmonių, kurie bando prisigretinti prie vaikų. Su kitais šunimis švedų valhundai sugyvena, gali gyventi būtyje. Nepažįstamų žmonių nemėgsta. Gyvena 12–14 metų.
Kadaise švedų valhundas buvo aviganis, todėl turi daug judėti. Jį galima laikyti bute, nes nėra didelis, tačiau būtina pasirūpinti, kad šuo turėtų kur išlieti energiją. Jis mielai ruošis vikrumo ar panašioms varžyboms, nes mėgsta atlikti sunkas užduotis.
Raumeningas, kompaktiškas, tvirto sudėjimo šuo pailgu kūnu. Kūno aukščio ties ketera ir ilgio santykis 2:3. Priskiriamas špicams. Kaulai tvirti, gerai išvystyti.
Šunų ūgis ties ketera – 31–34 cm, kalių 29–32 cm. Kitur teigiama, kad ūgis gali siekti iki 40,5 cm. Masė 9-14,5 kg (pagal kitus šaltinius – iki 16 kg), kalės truputį žemesnės ir lengvesnės. Idealus patino aukštis 33 cm, kalės – 31 cm.
Galva ilga, tiesi. Žiūrint iš viršaus, pleišto formos, platesnė ties akimis. Akys vidutinio dydžio, ovalios, tamsiai rudos, juodais apvadais. Ausys smailais galiukais, vidutinio dydžio, judrios, aktyviai reaguoja į visus garsus. Ausų galiukai smaili, pastatyti aukštyn, netrumpinami. Oda tvirta, dengiama lygių plaukų. Kaukolė plati ir beveik lygi. snukio ir kaukolės linijos lygiagrečios. Perėjimas iš kaktos į snukį ryškus. Snukis, žiūrint iš šono, bukas, keturkampis, šiek tiek trumpesnis už kaukolę. Apatinis žandikaulis bukas, tvirtas. Iš šono nosis toje pačioje linijoje, kaip ir snukis, neišsitęsia už priešakinės snukio dalies. Nosies veidrodėlis juodas. Lūpos prigludusios, juodos. Dantys tvirti, balti, gerai išvystyti, sankanda žirkliška.
Kaklas – ilgas, raumeningas, lengvai pereina į nugarą. Krūtinė ilga, gili, gerai spyruokliuojančiais šonkauliais. Žiūrint iš priekio, ovali, iš šono – elipsės formos. Siekia 2/5 kojų ilgio. Nugara raumeninga, strėnos trumpos ir tvirtos.
Praeityje visi švedų valhundai privalėjo turėti trumpas uodegas, jas daugiausia kirpdavo. Vėliau Anglijoje ir daug kur Europoje buvo uždraustas uodegų trumpinimas, tuomet tapo priimtinos šios valhundų uodegų formos: riesta ant nugaros špico uodega; ilga (10 cm) bet kokio pavidalo ir laikysenos uodega; laužta uodega, geriausia, jei laikoma ne aukščiau nugaros linijos; gali būti natūraliai trumpa arba patrumpinta. Parodose gali dalyvauti šunys ir su natūraliomis, ir su trumpintomis uodegomis, visos jų formos vertinamos vienodai.
Pėdos vidutinio dydžio, trumpos, ovalios. Pirštai suspausti. Pridėtiniai pirštai šalinami. Užpakalinės kojos iš užpakalio lygiagrečios. Šlaunys raumeningos.
Kailis sabalo spalvos – pilkas, plieno spalvos su tamsesniais dengiamaisiais plaukais, pilkšvai rudas, gelsvai rudas, dryžas, raudai geltonas su šviesesnėmis dėmėmis. Gerai, jei krūtinė, papilvė, užpakalis, kojų apatinės dalys, pėdos šviesesnio atspalvio, o nugara, kaklas, kūno šonai – tamsesnio. Mažos baltos dėmelės – ne trūkumas, tačiau jos neturi sudaryti daugiau kaip trečdalio viso kailio ploto. Balta gali būti dėmelė kaktoje, ant kaklo, kaip nežymi apykaklė. Šunys negali būti melsvo atspalvio. Snukis gali būti tamsus, tačiau geriausia, jei apie akis, snukį ir po gerkle jis šviesesnis.
Plaukai vidutinio ilgumo, atsparūs vandeniui. Pavilnė tanki, glotni, minkšta, puri. Akuotai prigludę, bet šiurkštūs, standūs. Ant galvos, priekinių kojų plaukai trumpesni, ant kaklo, krūtinės, užpakalinių kojų galinės pusės – ilgesni. Šeriasi vidutiniškai.
Kailį reikia nuolat šukuoti šepečiu ir šukomis, valyti ausis ir pakirpti nagus. Maudyti tik kai būtina. Judesiai lengvi, “plaukiantys”.
Trūkumai ir ydos:
Plaukai, panašūs į vilną, garbanotas kalis. Per tanki ar per plati eisena. Trumpa galva, neryškus perėjimas iš kaktos į snukį. Trumpa, pernelyg apvali kaukolė. Nukabusios lūpos, per trumpas snukis. Per žemai išaugusios, per didelės, trumpintos ausys. Blogai išvystytos pirštų pagalvėlės. Kreivos kojos, per gili krūtinė. Grakštūs kaulai. Per trumpas kaklas.
Diskvalifikacinės ydos:
Netinkama sankanda, pūkuotas kailis (labai tankus, vilnonis, be šiurkščių dengiamųjų plaukų), baltos spalvos daugiau negu 30 % kalio ploto, ne juoda nosies spalva, melsva kailio spalva.
http://fauna.savel.org/topics.cgi?op=view_topic;cat=sunys2;id=296