Veislės istorija
Veislė formavosi Prancūzijos teritorijoje. Prancūzijos lygumose ir kalnų papėdėse gyvenantis šuo turėjo būti didelis, stiprus ir ištvermingas, pradžioje jis buvo naudojamas stambių žvėrių (meškų, šernų, elnių) medžioklei. Vystantis žemės ūkiui miškų mažėjo, mažėjo ir stambių žvėrių. Piemenims reikėjo ne tik ganymo šunų, bet ir šunų, galinčių apsaugoti nuo vilkų ir kitų „neprašytų svečių".
Pirmą kartą ši veislė rašytiniuose dokumentuose paminėta 1578 metais. 1863 metais pirmoje šunų parodoje Paryžiuje buvo oficialiai pristatyta boseronų veislė. Ir tik 1896 metais autoritetinga komisija, vadovaujama Pierre Megnin, priėmė pirmus oficialius dviejų prancūzų aviganių veislių standartus - ilgaplaukių Berger de Brie ir trumpaplaukių Berger de Beauce. 1897 metais buvo įkurtas pirmasis šunų klubas „Club francais du shien de Berger", kurį globojo žemės ūkio ministerija.
1911 metais įkurtas atskiras boseronų klubas „Club Les Amis du Beauceron", kuris ir iki šių dienų griežtai kontroliuoja veislės standartus Prancūzijoje. Per pirmą ir antrą pasaulinius karus boseronų veislė beveik išnyko, vėliau veislė buvo „atsatyta" maždaug iš 50 šunų. Paskutiniu metu boseronai gyvena ir už Prancūzijos ribų. Šios veislės šunų klubų yra daugelyje Europos ir Amerikos šalių. Prancūzijoje oficialiai per visą veislės istoriją užregistruota apie 80 000 šunų. Šiai dienai priskaičiuojami tik apie 7 000 boseronų. Toks mažas boseronų skaičius gali būti paaiškinamas labai aukštais šios darbinės veislės reikalavimais. Kergti leidžiami tik pilnai atitinkantys aukštus standartų reikalavimus šunys.
Charakteristika
Atletiškieji boseronai sudaro tvirtumo, laisvės ir gyvybingumo įspūdį. Boseronai turi kelias kailių spalvas: viena juoda su gelsvai ruda, kita dėmėta (pilka, juoda ir gelsvai ruda spalvos). Boseronų kailis šiurkštus. Akys tamsios. Šie šunys drąsūs, ištikimi ir labai protingi.
Pirmasis boseronų standartas išleistas 1927 metais (autorius A. Siroden). Tuomet standartinius boseronus skaičiavo dešimtimis, o 2005 metų balandžio mėnesio duomenimis vien Prancūzijoje yra 19100 boseronų. Kinologai laikosi griežtų veislės standartų ir ypač stengiasi išsaugoti darbines savybes. Boseronų išskirtinumas tarp kitų šunų veislių yra tas, kad jie turi papildomus užpakalinių kojų (rudimentinius) pirštus. Šie pirštai padėdavo šunims ropštis į stačius šlaitus, olas, lengvai atsispirti ir saugiai nusileisti ant žemės.
Temperamentas
Boseronas labai universalus ir lengvai mokomas pačių įvairiausių užduočių šuo. Jau nuo seno Prancūzijoje šie šunys naudojami kaip tarnybiniai šunys armijoje ir policijoje, taip pat kaip aviganiai, šernų ir meškų medžiotojai, asmens sargybiniai, teritorijos bei patalpų sargai. Boseronai užtikrintai reaguoja į svetimus, patekusius į jo teritoriją, be baimės atakuoja auką medžioklės metu.
Dėl savo greitų refleksų, ryžtingumo, nepasitikėjimo aplinkiniais, boseronas laikomas idealiu tarnybiniu šunimi. Boseronas besąlygiškai paklūsta savo šeimininkui. Boseronai pasižymi aukštu intelektu, gera atmintimi, visada išlieka budrūs, turi sugebėjimų nujausti nuotaiką, dar nepasakytą žodį ar komandą. Boseronai visada kontroliuoja padėtį ir žino, kada reikia įsikišti net nesulaukus komandos. Boseronas - vieno šeimininko šuo. Jeigu šuo ir žmogus išsirinko vienas kitą, tai visam laikui, nes boseronas neperneša šeimininkų kaitos.
Bet nežiūrint to, boseronas puikiai pritampa šeimoje ir tampa puikiu apsauginiu ir kompanionu. Tai nepaperkamas „angelas sargas", siela ir kūnu atsidavęs šeimai, kurioje gyvena. Boseronų labai išugdytas atsakomybės jausmas, savo angelo sargo vaidmenį paskirsto visiems šeimos nariams, geras vaikų draugas ir patikimas jų apsauginis. Namuose boseronas - draugas, visų įvykių dalyvis, kuris viską supranta iš mūsų judesių, gestų, mimikos. Jaučia net neišsakytas mūsų mintis. Šios veislės šunys retai loja ir tai tik labai rimtu pagrindu. Boseronai nemėgsta grubumo. Šios veislės šunį galima papirkti gerais, šiltais santykiais. Jis atiduoda visą save mainais už meilę.
www.bone.lt
rodiklis 
Latest images 
myliu tokius
.