Šie šunys priklauso seniausiai doginių šunų grupei. Pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriouse minimi buldogų tipo šunys, siekia 1200 metus. Tai buvo šunys, naudojami bulių pjudymo varžybose, su baisiais nasrais, grėsmingos išvaizdos, žiauraus būdo, negailestingi ir kraugeriai.

Šiuolaikiniai anglų buldogai vargu ar norėtų kibti net ir veršelį – žiaurumo, kraugeriškumo, piktumo juose nebeliko nė ženklo, tačiau baisingi nasrai su didžiulasi dantimis vis tokie patys, o galva pasidarė dar stambesnė...

Šių dienų anglų buldogai žmonių sukurti nuo ausų viršūnėlių iki uodegos galiuko. Jie labai skiriasi nuo daugelio kitokių veislių šunų. Tai, kas būtų laikoma trūkumu kitokiems šunims, kuo geriausiai tinka anglų buldogams. Jų negražumas išpuoselėtas iki tobulybės, o tai būtent toks atvejis, kai negražumą galima pavadinti grožiu, tiksliau, savotišku grožiu. Tik pažiūrėkime – milžiniška galva ir palyginti nestambus kūnas, raukšlių apgaubtas snukis, platūs plačiausi nasrai su didžiuliais dantimis, trumpos storos kojos, iš kurių užpakalinės gerokai ilgesnės už priekines, nevikri eisena... ar bereikia didesnės keistenybės?

Ir vis dėlto daugelis žmonių, kada nors laikiusių anglų buldogus, nepanorėtų jų keisti į jokius kitus! Tie vivi kiti jiems atrodytų neįdomūs, neteisingai sudėti! Didžioji buldogų simpatiškumo paslaptis tokia: baisinga išvaizda slepia gerą širdį ir linksmą būdą. Nors, reikalui esant, anglų buldogai parodo tokią drąsą, narsą, kokia retas kitas šuo tepasididžiuos.

Pasklidusi nuomonė, kad anglų buldogai – menko intelekto šunys. Taip, tačiau tai būdinga tik tiems buldogams, kurie laikomi pririšti ar aptvaruose. tačiau buldogai, užaugę namuose, šalia žmonių, virsta tikromis asmenybėmis – protingais, sumaniais, ištikimais, drąsiais šunimis. Gerai žinoma, kad anglų buldogai už savo šeimininkus pasirengę bet kada paaukoti gyvybę. Anglų buldogai geros sveikatos tik neperneša kaitrios saulės, nereiklūs, juos prižiūrėti paprasta. Svarbiausia – ir tas jų bruožas gali daug kam patikti - anglų buldogai nemėgsta dažnai ir daug vaikštinėti, todėl labai tinka visiems, kas mėgsta rytais ilgiau pasivolioti lovoje, o vakarais pasedėti prie televizoriaus. Labai myli vaikus.

Daug ką stebina riesta, aukštyn pakelta buldogų nosis. Ji atsirado ne šiaip sau. Tais laikais, kai buldogai kaudavosi su buliais, jie dantimis įsikabindavo gyvuliams į snukius ir laikydavo tol, kol anie nusikamuodavo. Kad įsikabinusiems šunims būtų lengviau kvėpuoti, buvo pageidautina riesta nosis. Štai taip atrankos būdu ir buvo suformuota atitinkama veislė.

Anglų buldogų aukštis per pečius siekia 40 centimetrų, svoris 24-30 kilogramų.


http://i.1asphost.com/vitold2004/sunis_failai/AngluBuldogas.html

Dėl charakterio nežinau, šiaip draugiški atrodo, parodoje taip staigiai prie manęs prilėkė, vos neužlaižė.

Vat buldogai ne man.Aplamai jų nemėgstu.

O man jie labai patinka.
Skorpionė, jau įsivaizduoju kaip atrodė. Man vieną kartą tas pats nutiko su pažįstamu bulterjeru. Vos nepargriovė.

Labai mieli šunys.
Nežinau kodėl, bet aš juos visus pavadinčiau ,,Meras" labai tinka vardas prie jų išvaizdos

Nemėgstu buldogų. Anglų buldogų labiausiai iš visų Man net nelabai jauku šalia jų būti- kažkokie monstriukai man jie, o ne šunys

Nepatinka.

Išvaizda man jų labai patinka Tokie juokingi atrodo jų snukučiai Bet visgi, pati tokio šuns neauginčiau

Nei išvaizda,nei charakteris manęs nežavi.

O man tas jų sudėjimas nepatinka, apskritai, išvaizda netraukia.

Labai mieli ir įdomūs. Ypač gražūs mažiukai