Tailando ridžbekas
Savybės
Ramus, pasitikintis savimi, orus, drąsus, budrus ir protingas. Labai švarus, savo gyvenamąją vietą stengiasi laikyti tvarkingą. Labiau linkęs žaisti ir dūkti su savo šeimininku, o ne kitais šunimis. Linkęs saugoti savo teritoriją. Brangina savo laisvę – labiau norės ką nors vaikytis ar medžioti, negu klausyti šeimininko komandų. Taip pat šis ridžbekas labai atsargus – jie retai pakliūva po automobiliais, būna pagrobiami svetimų žmonių, susipjauna su benamiais šunimis. Tailando ridžbekai privengia gyvačių ar šimtakojų. Be to, tai tylūs šunys – jei jau augintinis urzgia ar loja, atsitiko tikrai kažkas ypatingo.
Nuo svetimų laikosi nuošaliai, tačiau su savo šeima labai švelnus. Gali būti agresyvus, tad būtina socializacija (kuri turėtų trukti visą gyvenimą). Tai bus puikus ir ištikimas kompanionas, tačiau su juo reikia daug dirbti. Jei neturite pakankamai laiko, kurį galėtumėte skirti Tailando ridžbekui, pagalvokite apie kitą veislę. Geriausiai šis šuo jausis su tokiu savininku, kuris išmano šunų psichologiją ir elgseną. Be to, Tailando ridžbekas – labai natūrali veislė su kai kuriais tokių šunų „pričiūdais“, ne visiems gali patikti iškastos duobės kieme, didelis noras pabėgti, neretai pasitaikanti maisto agresija, stiprus grobio persekiojimo instinktas, stebėtinas šoklumas ar sunkokas prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų...
Nors dabar jie dažniausiai nebenaudojami pagal senąsias paskirtis, jų instinktai ir polinkiai dar pakankamai stiprūs. Neretai jų protėviai turėdavo patys pasirūpinti savo maistu, tad dabartiniai Tajaus ridžbekai labai savarankiški ir protingi (dažnokai ne taip, kaip norėtųsi šeimininkui). Kad ir kaip ten bebūtų, pradedančiajam šunų augintojui su tokiu gyvūnu gali kilti problemų, tačiau šių ridžbekų veisėjai kruopščiai atsirenka, kam galima duoti šunį, kam ne, tad ir apie problemas su jais retokai išgirsite.
Dresuojant Tajaus ridžbekus svarbu teigiama motyvacija, naudojant netinkamus metodus, jie taps užsispyrę ir ignoruos šeimininką. Dresuojant tinkamai, ridžbekas džiugiai vykdys komandas ir nekantraudamas lauks užsiėmimų.

Išvaizda
Tailando ridžbekas priskiriamas V FCI grupei (špicai ir pirmykščio tipo šunys, pripažintas 1997 m.), 8 sekcijai (primityvieji medžiokliniai šunys su siaura juosta ant nugaros į priešingą pusę pasvirusių plaukų). Vidutinio dydžio, trumpaplaukiai, išilgai nugaros yra ridžis.
Kūno ilgis kiek didesnis negu šuns ūgis ties ketera. Raumenys gerai išvystyti. Kūno ilgio ir aukščio ties ketera santykis: 11:10. krūtinės gyylio ir aukščio ties ketera santykis 1:2.
Patinai kiek didesni už kales. Idealus patinų ūgis 56 – 61 cm, kalių 51 – 56 cm, galimi 2,5 cm svyravimai. Patinai sveria 20 – 27 kg, kalės 18 – 23 kg. Kūnas sudaro jėgos įspūdį, o nugara yra vidutinio ilgio ir strėnų dalyje arkos formos. Krūtinė gili, siekia alkūnes. Kelių sąnariai vidutiniškai kampuoti. Uodega laikoma vertikaliai kaip kalavijas ar lenkta kaip pjautuvas.
Kaukolė plokščia tarp ausų, žiūrint iš šono, kiek suapvalinta. Perėjimas iš kaktos į snukį aiškus, tačiau saikingas. Nosies veidrodėlis juodos spalvos, mėlynų šunų melsvas. Snukis pleištiškas, kiek trumpesnis negu kaukolė. Lūpos prigludusios, gerai pigmentuotos. Žandikauliai stiprūs. Dantys balti, sankanda žirkliška.
Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsiai rudos. Mėlyni šunys gali turėti gintarines akis.
Ausys stačios, vidutinio dydžio. Šuniukai gimsta nulėpausiai, ausys atsistoja po kelių mėnesių, kartais jas reikia palipinti, niekada nekerpamos.
Oda minkšta, plona ir prigludusi. Plaukai trumpi ir lygūs. Labai švarūs, neskleidžia blogo kvapo. Mažai šeriasi. Kadangi yra atogrąžų šunys, Tailando ridžbekai netoleruoja šalčio, tad vėsiu metų laiku juos būtina aprengti.
Nugaroje plaukai auga priešinga augimo kryptimi, sudarydami ridžį. Šie pasitaiko įvairių formų ir ilgio, tačiau turi būti simetriški ir tęstis nuo menčių iki klubų kaulų. Savaime suprantama, kad skirtingų tipų ridžiai įvairiai skirstomi.
Labai retas ir pageidaujamas aksominis kailis, jis toks trumpas ir plonas, kad atrodo, jog jo visai nėra. Tokiame trumpame kailyje lengva pastebėti parazitus. Tiesa, yra ir minusų – toks kailiukas neapsaugo jų nuo uodų įkandimų, kartais oda būna jautri ir problemiška.
Trumpas kailis – buvo populiarus, tačiau jį nurungė pliušas.šis kailis taip pat lengvai valomas, jame lengva pastenėti parazitus. Ši danga, kitaip negu pliušas, apsaugo nuo vabzdžių įkandimų, taip pat tokie šunys turi mažiau odos problemų. Be to, tokį kailį turinčių šunų ridžis pastebimesnis.
Pliušinis kailis – rimtas trūkumas. Ridžbeko kailis negali būti ilgesnis kaip 2 cm, kitu atveju jo kraujas nėra grynas ir tokio šuns veisti negalima.

Iš: http://www.bone.lt/blogai/Tailando-ridzbekas/

Labai faini man jie. Norėčiau susipažinti su tokiu šunimi.

Išvaizda visai graži, bet, kad nė vieno nepažįstu.

Mačiau, parke, toks mielas pasirodė, klusnus labai, žinoma nuo šuns priklauso, o nuomonės kaip ir neturiu.

išvaizda graži, bet matau juos pirmą kartą.

Gal išvaizda ir visai nieko, bet taip tai nepatinka.

Gal ir visai nieko..

Labai graži, bet ganėtinai reta veislė

Antroj nuotraukoj, nerealiai graži kailio spalva, bet visvien neauginčiau.

Pradėjo patikt.

Pavadinimas girdėtas, bet šunį pirmą kart matau. Nuomonės dar neturiu, o išvaizda visai nieko, jei ta kaip pirmoj foto.

sokoladineMonstre rašo:

Pavadinimas girdėtas, bet šunį pirmą kart matau.

Gal būt girdėjai apie kitus, Rodezijos ridžbekus,kurie yra populiaresni ir dažniau sutinkami nei Tailando ridžbekai. :))