Pasivaikščiojimai

Viskas apie šunų paivaikščiojimus, kiek laiko skiriate?

Nelabai suprantu, kodel kai išvedu mažoji neina nei per žingsnį toliau nuo manęs? Tik praėjus penkiolikai minučių po slampinėjimo ties mano kojom, ji nuėjo metrą toliau, ant žolės, atsitūpė taip, kad mane matytų. O norėjo jau ir ankščiau, virtuvėj ieškojo vietos tūpt.. Nors vakar, pirmą dieną ji lakstė nieko nebijodama, ėjo daug toliau ir nuo manęs..

Nes per dieną spėjo prisirišt prie tavęs Vesta. Reikia neišgąsdint šuns, nes dabar toks laikotarpis kai bijo visko, mašinų, medžių ir t.t.

Maniškis kaip tik taikosi nuo manęs pabėgt.


Gal padės:


https://manosuo.forumlt.com/straipsniai-f23/aouniayka-baim-t242.htm#1668

Gal, bet nėra nei mašinų nei medžių, kiemas aptvertas, tylu, apskritai, jau matau kad nori tūpt, išnešu į lauką, ta atsitupia prie kojų ir tupi, aš paeinu į priekį - ji kartu.. O reikalus padaro po penkiolikos minučių, kažkur. Bet ji nieko nebijo, nebent savo šešėlio, nors ir tą aplojo.

Aš irgi labai trumpai vedžiot pradėjau.
Vedam 2-3 kartus po 15-20 minučių.
Kartais į dieną 3-4 valandas lakstom, bėgiojam kur nors miške, prie vandens.
Evelina, kol mažas šuniukas tai jis rankinis, vėliau pati bėgsis nuo tavęs, apskritai, gal lauko bijo, stresuoja, nes nauja aplinka, nauji žmonės, nauji kvapai.
Jeigu ji eina ten kur tu tada tu vaikščiok ir ji iš paskos eis.

Rytinis - 15-20min.

Dieninis - 20-30min.

Vakarinis - 30min-1h.

Ina, bet tada ji laksto iš paskos, dūksta ir nieko nepadaro, o parėjus namo, tuoj eina uostinėt, kur čia geriau pritūpt.

Tai jau vakar ji prašėsi į lauką, gyrėm, kauliukų davėm, net du kartus.
O va, šiandien gal pusvalandį su chalatu šeštą ryto prastypčiojau lauke kol ji trynėsi aplink kojas.

Kodėl visada viskas darome su papeikimais. Jeigu šuo tūpiasi m*žt, veskit į lauką ir sėdėkit ten tol, kol mažė apsisiusios ir tiek. Nenusileisk šuniui, Evelina.

Ir TIK nebark jos, ji gi nenori lauke myžiot, visgi inkstintai, viską nešia namo, kad "priešai" nesusektų.


Nešiokis jos mėgstamą skanėstą kurio gauna retai ir labai mėgsta, nusišlapina-girk, pavaišink sūriu ar šiaip kokiu skaniu kasneliu, ignoruok jos siusiojimą namie, ji maža dar. Nenorėk baikštaus šuns, koks yra dabar Pupis.

Oho...
Maniškė Dina kartais taip daro , nueina į lauką prasilaksto o vėliau bėga namo ir sisiuką padaro.
Sunku 2 šunis vienu metu man išvest į lauką...
Tad vasarai iškrauščiau jas į sodą.

whatever. rašo:

Ina D. rašo:

ignoruok jos siusiojimą namie, ji maža dar.

betgi šuniu REIKIA parodyti kur negalima daryti.barimas yra žodžiu,papeikimas,vien žodžiais bailaus šuns tikrai nepadarysi.jei neparodysi,jei bus "vis vien",kur daryti ar namie ar lauke,na darant lauke jei tik labiau apsimokėtų,nes ir skanėstą gautų

Ji NESUPRAS už ką.. Šunims tai įprasta, ypač mažiems. Su laiku pati išmoks, jeigu ji namie tuštinsis, sisios tai ignoras puikiai tinka, o lauke girkit, myluokit ir t.t.

Ir beje, tą vietą kur buvo balutė praplauk su Lenor arba kokiu plovikliu, arba bandyk laikraščių/palučių metodą. Dar gali pratint į dėžutę daryt.

Už namuose rastas krūveles ir balutes nepatarčiau bausti.. Pikti riksmai ir bausmės – tiesus kelias į nepasitikėjimą namiškiais.

Jeigu tavo šuo=žmogus tada suprantu. Kaip gali šuo suprasti? Jis susimėtys, kodėl ant jo pykstama, jeigu jis TIK nusisiusiojo, gi gali atsirasti didžiulė baimė ir išvis stengsis laikyti po tokių "Ką darai, negalima" Pati jau šitai patyriau, dabar net lauke kartais bijo tuštintis.

Joo,šuo šika,o tu pribėgusi "KĄĄĄĄĄĄ DAAAARAIII?"

Citata iš taksų forumo:

DaivaD. rašo:

Tai yra natūralus, instinktų padiktuotas šuniuko elgesys.
Jaunas šuniukas instinktyviai žino, kad privalo vengti pavojų, nepalikti savo kvapo ten, kur jį gali susekti plėšrūnai, todėl labai dažnai mažyliai nieko neatlieka lauke ir viską "neša namo" - kartais netgi didvyriškai kenčia visą dieną... Ypatingai toks elgesys išryškėja dantų keitimosi laikotarpiu, kai šuniukas labiausiai pažeidžiamas - t. y., maždaug tarp 4 ir 6 mėnesių. Todėl neskubėkite kovoti, viskam savas laikas.

Beviltiška. Nori bailaus šuns taip ir elkis.

Gi šuo mažas, palaukit.

Visdėl to čia Evelinos reikalas, tegu ji sprendžia ar jai reikia bailaus šuns ar ne.

Ji JAU supranta.
Pradeda suprast.
Kelis kartus, kai radau balutes, krūveles, iš karto subariau - ''ką padarei, negera Vesta.'' ir nunešiau prie durų į vidinį kiemą. Dabar nueinu į virtuvę patikrinti ar nėra naujos ''dovanėlės'' randu tupinčią ant kilimėlio prie stiklinių durų į vidinį kiemą, išleidau - nubėgo nusipišiojo, palakstė, daugiau nieko nedaro, kviečiu namo, o ji neina, uostinėja, nubėgo nusikakojo po krūmu. Bet krūveles deda toj pačioj vietoj, nuostabu - be galo protinga. Atsimenu su Roxiu pravargau gal savaitę kol įrodžiau kad geriau lauke, o štai Vesta jau susiprato, nors tik antra diena.
Jei ignoruočiau ji darytų ką darius.

O šiaip šuo dažnai supranta ir jaučia daug daugiau nei mes įsivaizduojam.

O ji ne per maža į lauką eit? Ar tik į savo kiemą leidžiat?

Nėra tai, Ina, kad aš ją jai tuštinantis užsipulčiau staugdama ''Kąąąąą dabar darai???'', tada jau subaru ir stengiuosi išnešti (suspėti) į lauką, jei jau pradėjo, ir netempiu aš jos, subaru, ir išvalau, ji nueina inkšdama (beje, sakei, kad jie nesupranta.. gal manoji išimtis) toli gražu nėra baili, ir kodėl turėtų būti?Nemurkdau į balutes snukio, nemušu, nestaugiu. Bet subarti privalau, antraip ji nekreips dėmesio, ar laukas ar kambarys, jei galima ir ten ir ten.

Juste, tik į kiemą, išsituštint. Jai dar skiepo trūksta, todėl niekur toliau apart kiemo nekeliaujam.