Olga Abakšina

Šunų šeimininkai dažnai galvoja, kad šunims „NAGAI PATYS NUDYLA“. Stambių, sunkių veislių šunims, kurie laksto po 5-6 valandas ant kietos žemės – galbūt taip ir atsitinka...
O daugelis taksų, išbėgančių į lauką „tik į tualetą“ (ypač žiemą), dažnai turi tokį „manikiūrą“, kad ir Gineso rekordų knygai tiktų...


– O kas čia tokio? – stebisi kai kurie šeimininkai, – Pamanyk, nagučiai ilgi, sveikatai juk tai nekenkia!

Gerbiamieji šeimininkai, patikėkite, ilgi nagai – tai tiesioginė grėsmė jūsų augintinio sveikatai!

Pirma, tokie „kardai“ trukdo vaikščioti.
Besiremiantis į žemę nagas spaudžia piršto falangą. Taksas stengiasi išvengti skausmingo pojūčio, ima remtis visa pėdos pagalvėle ir išskečia pirštus „vėduokle“. Rezultatas – išplėsta letena, plokščiapadystė, neteisingas visos galūnės formavimasis. Šuniui, dalyvaujančiam parodose, tai – katastrofa. Kiekvienam šuniui – galimi sausgyslių patempimai, artritai, sąnarių skausmai...

Antra, ilgi nagai lengvai užkimba už įvairių daiktų, pakliūva į duobeles bei plyšius, kur gali įstrigti. Rezultatas – išplėšti „su mėsa“ nagai ir daug daug kraujo... Gyvybei pavojaus nėra, bet baisiai skausminga...

Šių „malonumų“ išvengti visai paprasta – kas 2-4 savaites reikia kirpti taksui nagus.



Pirmiausiai reikėtų apsiginkluoti specialiu prietaisu – karpykle. Paprastomis žirklėmis šuns nagų neįveiksite.

Karpyklės esti dviejų rūšių – „žnyplės“ ir „giljotinos“. Ir vienos, ir kitos turi savų privalumų bei trūkumų.

1. Žnyplės dažnai turi ribotuvą, leidžiantį nukirpti 1-3 mm nago ilgio. Ribotuvas padės nepatyrusiam šeimininkui nukirpti tik suragėjusį nago galiuką ir neužgauti gyvuonies.
Trūkumas: atšipę jos trupina nagą, dėl to atsiranda įtrūkimai. Be to, sukelia šuniui skausmą, kadangi nago „sienelėmis“ spaudžia nervu galūnes.

2. Giljotina turi tik vienerius ašmenis. Todėl pjūvis lygus, nagas netrupa, gyvo audinio spaudimas minimalus. Tačiau nepatyrusios rankos gali nukirpti per daug.

Taigi, imate karpyklę, paruošiate vaišes (ką labiausiai mėgsta jūsų taksas?), pasiguldote šunį sau ant kelių. Jums gali prireikti pagalbininko, ypač, jei šuo neįpratęs prie šios procedūros.

Dabar – atsakingiausia proceso dalis: pirmojo nago kirpimas.



Nagas sudarytas iš dviejų dalių. Tai raginis luobas ir gyvuonis, kuriame daug kraujagyslių bei nervų galūnių. Paprastai mums reikia nukirpti suragėjusio audinio perteklių, nekliudant gyvosios nago dalies.

Tokia procedūra visiškai neskausminga. Jei šuo priešinasi ar cypia – tai iš baimės ir nesupratimo, kodėl šeimininkas sučiupo jį už letenų ir ką ruošiasi daryti, o ne iš skausmo.



Geriausia kovos su tokiu elgesiu priemonė – kuo dažnesnis (1-2 kartus per savaitę) procedūros kartojimas. Kartais galima tiesiog imituoti procesą (ne kirpti nagus, o tik pagremžti kraštus karpykle), kad šuo suprastu – nagų karpymas nebaisus, veikiau malonus...
Tvirtai laikykite šunį ir jokiu būdu nepaleiskite kol nebaigsite.

Kai kurie pernelyg įsiaudrinantys ar blogai išauklėti šunys besipriešindami netgi bando įkąsti. Tokiu atveju griežtai sudrauskite, nuraminkite ir tęskite. Paskui pagirkite šunį, pavaišinkite jį, ir tik tuomet paleiskite.

Jei karpysite nagus reguliariai ir teisingai (nesukeldami skausmo), tai šuo ne tik pripras, bet ir pamėgs šią procedūrą.

Kai nagai šviesūs, gerai matosi, kiek nukirpti (rausvas gyvuonis aiškiai persišviečia pro pusiau permatomas sieneles). Su tamsiais nagais vargo daugiau. Kirpkite po 1-2 mm, kol ims matytis minkšta nago „šerdis“. Tuomet galima sustoti – giliau slypi kraujagyslės.

Nustatyti, ar nagai teisingai nukirpti, galima dar vienu būdu – pastatyti šunį ant lygaus kieto paviršiaus. Šuniui pilnai remiantis galūnėmis, nagai neturi liesti grindų.



Jei nukirpote nepakankamai, o toliau naudoti karpyklę baisoka, galite nudilinti likutį dilde.



Kartais, ypač, jei nagai labai retai kerpami, jų gyvuonis pernelyg išauga ir neužtenka nukirpti tik suragėjusią dalį. Tuomet tenka sąmoningai nukirpti nagą iki kraujo. Nebijokite, nieko baisaus tame nėra. Trumpas karpyklės sukeltas skausmas vis tik geriau, negu ilgalaikis skausmas, gydant nulaužtą nagą ir pažeistą antkaulį.
Jei patys bijote nukarpyti šuniui nagus iki reikiamo ilgio, visuomet galite kreiptis į veterinarijos kliniką. Ši paslauga kainuoja nedaug, o procedūra užtrunka vos kelias minutes. Žinoma, sunku pamėgti tokią procedūrą, tačiau reguliariai karpant, po 5-6 kartų kraujagyslės „atsitrauks“ į nago gilumą ir visam laikui nebeliks būtinybės kirpti iki gyvuonies.

Jei užkliudėte kraujagyslę netyčia, taip pat neišsigąskite. Pridėkite prie kraujuojančio nago vatą, suvilgytą vandenilio peroksidu ar kelis sausus kalio permanganato kristaliukus, užbertus ant popieriuko. Kraujavimas greitai liausis. Nuraminkite šunį ir tęskite nagų karpymą.
Tokiais atvejais labai svarbu nenutraukti procedūros, kad šuniui neatsirastų asociacijų tarp nagų kirpimo ir skausmo. Šuo turi įsiminti, jog tai atsitiktinumas.



Rūpestingi veisėjai šuniukams pradeda kirpti nagus nuo antros savaitės. Tuo metu, kai šuniukai parduodami, jie laiko nagų kirpimą normaliu, natūraliu reiškiniu ir nesipriešina.

Jei jūsų šuniukas dar nežino, kas yra nagų kirpimas – pratinkite jį kaip aprašyta aukščiau. Tik darykite tai dar dažniau, aktyviau girkite ir dažniau vaišinkite.

Ir dar pora patarimų.

• Užpakalinių letenų nagai nudyla greičiau, negu priekinių, todėl kirpdami juos būkite atsargūs.

• Užpakalinės taksų letenos turi po 4 nagus, o priekinės – po 5! Penktojo piršto nagas neliečia žemės, taigi, visiškai nenudyla. Neužmirškite jo sutrumpinti, kitaip augdamas jis susisuks žiedu ir įsmigs į piršto pagalvėlę. Tuomet jį pašalinti galės tik chirurgas...

Linkiu sėkmės ir prižiūrėtų letenėlių!



Vertė Daiva Delnickaitė

www.fauna.savel.org