Paplepėkim

Oho.
Aš jau nuo dabar pradedu, mokykloj turiu pasirinkusi verslo studijas. Kaip ir pradmenys..

Sveiki, labai smagu, kad forumas ir vėl suaktyvėjo Pasipasakosiu:
Mano Fanny jau antrą savaitę gyvena be brolio - tikrojo šeimininko, na tai kol kas didelių rrūpesčių nėra. Kai grįžtu iš mokyklos pavizgina uodegytę ir nuotaiką pagerina Ir dar penktadienį drama buvo - išvis smagu

Aš kai grįžtu namo tai Vestos uodegos net sumatyt neina, kaip vizgina, visą mane nulaižo, o kai tik įeinu pro duris pradeda gailiai cypaut, kad greičiau pasilenkčiau ir laižyt leisčiau, ir džiaugtis.

Kai iškali visą reikiamą žodyną, taisykles, tada pradedi suprasti kalbas... Bent man taip yra Visus žodžius bei taisykles turiu gerai iškelti ir tik tada galiu panaudoti realiai

Žodžiai kaip žodžiai, bet kas dėl taisyklių, nelabai tiesa, nes iškalus, po trijų, keturiu, na, gal pusės metų tų taisyklių nebebus tavo galvoj, tai įrodyta. Pirmiausia reikia suprasti, įsisavinti prasmę, tada iškalti, tarkim koks žodis kokiam laike ir giminėj naudojamas, tada taikyti rašyboj, o tada, praktikoj. Tai patvirtinta Tonio Buzano.

Sveikos sveikos. Senai girdėtos. :)
Man humanitariniai mokslai visai ne prie širdies,nors visos mokytojos sako kad aš humanitarė.

Mano Terra kai mes grįžtam tai žiauriai džiaugiasi. Ausys nuleistos,uodegytė išsukta,visa kreta,jau džiaugsmo tai pilnos kelnės. O jei jau labai labai būna pasiilgus tai tokį "Au" pasako. ;DD O šiaip Terra uodegą vizgina kai jau super druper laiminga būna,nes šiaip kai ta susukta upedgytė juda,jau taip juokingai atrodo.

Tonis kaip Tonis, o aš tiesiog sakau kaip man lengviausia įsiminti, išmokti. O tas taisyklių kalimas pagal mane reiškia, kad per papildomas anglų pamokas aš vis rašau su tam tikra taisykle susijusius pavyzdžius (verčiu sakinius ar pan.), kol galutinai įsisavinu visą mokomąją medžiagą. Žinoma, kiekvienam indvidualiai, man geriau taip mokytis, kitam - anaip.

Kad ir kaip bebūtų gaila, kalbos nėra labai glaudžiai susijusios su mano būsima specialybe. Na, tik žinoma reikės lotyniškus pavadinimus iškalt, bet čia tai jau smagu bus

Rasa rašo:

Tonis kaip Tonis, o aš tiesiog sakau kaip man lengviausia įsiminti, išmokti. O tas taisyklių kalimas pagal mane reiškia, kad per papildomas anglų pamokas aš vis rašau su tam tikra taisykle susijusius pavyzdžius (verčiu sakinius ar pan.), kol galutinai įsisavinu visą mokomąją medžiagą. Žinoma, kiekvienam indvidualiai, man geriau taip mokytis, kitam - anaip.

Kad ir kaip bebūtų gaila, kalbos nėra labai glaudžiai susijusios su mano būsima specialybe. Na, tik žinoma reikės lotyniškus pavadinimus iškalt, bet čia tai jau smagu bus

Aš irgi taip galvojau, bet nusipirkusi Tony Buzan Minding Maps, išsižiojau, kiek skirtingų būdų mokytis, ir išbandžius esu, kai kurie tikrai veikia, kai kurie, absoliučiai neveiksmingi, bent man, o gal ne taip ką nors darau. Kiekvienam individualiai - taip. Bet individualumo laipsnis pas visus praktiškai tas pats, nes apskritai, moksliškai, ir teoriškai žmogaus smegenys kiekivieno galvoje turi tokią pačią struktūrą, kuri skiriasi genais ir žieve, t.y. jos turiniu. Todėl pabandžius, kai kurie būdai atmetant kalimą, ir tau suveiktų. Nesakau, kad visi, nes individualumas eina koja kojom su identiškumu.
O kokia tavo svajonių profesija?

Vestutei linkėjimai keturių mėnesių proga .

Oi, dėkui, ManGusta..

Evelina, na ir kas, kad smegenų struktūra vienoda, bet mąstome mes visi skirtingai, protiniai sugebėjimai taip pat nevienodi. Ir individualumas tikrai neina koja kojon su identiškumu. Jei mes visi būtume identiški (t.y. elgtumės, mąstytume vienodai, pagal tam tikrus nustatytus stereotipus), tai net nebūtų sąvokos "individualybė" Na, gal ir naudinga ta knyga tiems, kas nemoka mokytis. O aš jau, manau, atradau tokią mokymosi sistemą, kuri man padeda viską įsiminti ne keleriems metams... Na, bet čia jau ilgos diskusijos

Apskritai, aš esu tvirtai apsisprendusi studijuoti mediciną. Na, bet yra daugelis jos atšakų. Domina chirurgija ( bet turbūt negalėsiu chirurge būti, nes turiu problemų su akimis), intensyvioji terapija, onkologija, oftalmologija ( na čia turbūt mažiausiai iš visų išvardintų, bet vis tiek ) Bet laiko galvoti dar yra daug, nes vien 5 metai studijų bendrai apie mediciną, o tik po to skirstys į specialybes.

Eina koja kojon, deja, apie tai žinau nerealiai daug, pripažįstu, nes intensyviai domėjausi ir tebesidomiu psichologija, žmogaus mąstymu ir elgesiu. Mokykloj mokiausi apie tai du metus. Faktas tas, kad žmogaus elgesį ir nusistatymą bei kalbėjimo sugebėjimus lemia jo vystymasis iki ankstyvos paauglystės, t.y. kalbėjimo sugebėjimai vėlyvoj kūdikystėj, išsikiriant tam tikrus atvejus, elgesys vystosi jau mokantis ir išmokus kalbėti iki paauglystės, ir žmogaus smegenyse įpročiai ir elgesio įpatumai dar yra ''tobulinami'' taipogi paauglystės laikotarpiu. O toliau, požiūrį į gyvenimą, kai kurie formuoja ir keičia pusę gyvenimo patirdami nuopolius ir pakilimus. Taip atrodo, bet mąstom apskritai visi labai panašiai, žinoma skiriasi mintys, ir mąstymas kurio turinį formuoja visi ankščiau vardinti dalykai. Tarkim, žmogus augęs asocialų šeimoje, girdintis keiksmažodžius, juos vartojantis, nukritus daiktui pagalvos ''dėjau'' (čia švelnus pavyzdys, nes šiame forume egzistuoja cenzūra), o žmogus su truputį kitokiu mąstymu, gmęs ir socializavęsis kitokioje aplinkoje pagalvos,pavyzdžiui ''velnias''. Čia tik pavyzdžiai, kuriuos turiu, kiekvienas turės kitokį žodį, kadangi kiekvienas iki tam tikro lygio individualus. Ta knyga nėra naudinga tik tam, kas ''nemoka mokytis''. Paskaityti ir sužinoti, naudinga visiems, be išimčių, kad ir turėtum pačią geriausią pasaulyje sistemą, kurią pasitvirtinai, galima sakyti pats. Ir kažkaip įdomu, ir keista girdėti, kad žmogaus, kuris labai daug metų dirba šioj srityj, apie tai išmano, atleisk, šimtą kartų daugiau nei tu, arba aš, knygą pavadinti, nenaudinga. Vėlgi gįžtu prie individualumo - mano mąstymas kai kuriose vietose ryškiai skiriasi nuo tavojo. Bet, tai eina koja kojon su identiškumu, kalbant apie struktūrą ir stereotipus. Mintys vienodos būti negali, tai du skirtingi dalykai. Beje, mokykloj kaip tik apie tai mokausi, šiuo met, kartojasi kursas.
Dėk knygos, tu negali, nes būtų truputį kvailoka, tvirtinti, kad ji nenaudinga. Nes jos net mačiusi ir skaičiusi.. Vėlgi, tavo požiūris į tai kaip supratau, praktiškai kategoriškas, todėl dėl to nesiginčykim, nes vieni ir kiti žmonės formuojasi skirtingą požiūrį į naujoves, išsiskiriančias nuomones, bei apskritai į gyvenimą. :)

Oo, labai didelės atsakomybės reikia, užsikrauti kartais, tokią atsakomybę, kažkieno gyvybę, ant savo pečių. Tiesą pasakius, negalėčiau, vien iš psichologinės pusės.

Evelina rašo:

Eina koja kojon, deja, apie tai žinau nerealiai daug, pripažįstu, nes intensyviai domėjausi ir tebesidomiu psichologija, žmogaus mąstymu ir elgesiu. Mokykloj mokiausi apie tai du metus. Faktas tas, kad žmogaus elgesį ir nusistatymą bei kalbėjimo sugebėjimus lemia jo vystymasis iki ankstyvos paauglystės, t.y. kalbėjimo sugebėjimai vėlyvoj kūdikystėj, išsikiriant tam tikrus atvejus, elgesys vystosi jau mokantis ir išmokus kalbėti iki paauglystės, ir žmogaus smegenyse įpročiai ir elgesio įpatumai dar yra ''tobulinami'' taipogi paauglystės laikotarpiu. O toliau, požiūrį į gyvenimą, kai kurie formuoja ir keičia pusę gyvenimo patirdami nuopolius ir pakilimus. Taip atrodo, bet mąstom apskritai visi labai panašiai, žinoma skiriasi mintys, ir mąstymas kurio turinį formuoja visi ankščiau vardinti dalykai. Tarkim, žmogus augęs asocialų šeimoje, girdintis keiksmažodžius, juos vartojantis, nukritus daiktui pagalvos ''dėjau'' (čia švelnus pavyzdys, nes šiame forume egzistuoja cenzūra), o žmogus su truputį kitokiu mąstymu, gmęs ir socializavęsis kitokioje aplinkoje pagalvos,pavyzdžiui ''velnias''. Čia tik pavyzdžiai, kuriuos turiu, kiekvienas turės kitokį žodį, kadangi kiekvienas iki tam tikro lygio individualus. Ta knyga nėra naudinga tik tam, kas ''nemoka mokytis''. Paskaityti ir sužinoti, naudinga visiems, be išimčių, kad ir turėtum pačią geriausią pasaulyje sistemą, kurią pasitvirtinai, galima sakyti pats. Ir kažkaip įdomu, ir keista girdėti, kad žmogaus, kuris labai daug metų dirba šioj srityj, apie tai išmano, atleisk, šimtą kartų daugiau nei tu, arba aš, knygą pavadinti, nenaudinga. Vėlgi gįžtu prie individualumo - mano mąstymas kai kuriose vietose ryškiai skiriasi nuo tavojo. Bet, tai eina koja kojon su identiškumu, kalbant apie struktūrą ir stereotipus. Mintys vienodos būti negali, tai du skirtingi dalykai. Beje, mokykloj kaip tik apie tai mokausi, šiuo met, kartojasi kursas.
Dėk knygos, tu negali, nes būtų truputį kvailoka, tvirtinti, kad ji nenaudinga. Nes jos net mačiusi ir skaičiusi.. Vėlgi, tavo požiūris į tai kaip supratau, praktiškai kategoriškas, todėl dėl to nesiginčykim, nes vieni ir kiti žmonės formuojasi skirtingą požiūrį į naujoves, išsiskiriančias nuomones, bei apskritai į gyvenimą. :)

Oo, labai didelės atsakomybės reikia, užsikrauti kartais, tokią atsakomybę, kažkieno gyvybę, ant savo pečių. Tiesą pasakius, negalėčiau, vien iš psichologinės pusės.

Na, jei tu tiek jau daug domėjais, gal ir esi geresnė specialistė šioje srity nei aš Beje, nesuprask manęs klaidingai, aš tos knygos net nepavadinau nenaudinga... Tiesiog, galbūt, šiuo metu man ji nebūtina, nors gal ir galėčiau perskaityt , o kitiems gal ji kelias į pasaulį, į geresnį mokslą ar ką ten. Pereitu post'u aš, vėlgi, rašiau vien apie save ir teigiau apie šios knygos galimą naudingumą man, ne kitiems.


Atsakomybė tai išties didelė, bet svarbiausia, kad mane traukia tiek klinikos, tiek knygos apie mediciną, tiek pats tas mokslas Ir galima sakyti, kad medicina domiuosi jau ganėtinai senokai. Taip, kad atsakomybė netokia jau ir baisi, jei tai darbas iš pašaukimo. Žinoma, yra ir tokių medicinos mokslo rūšių, kurių niekada nesirinkčiau. Na, pvz. psichiatrija, tavo minėtoji psichologija, pulmonologija. Nors gal kaip mokslas psichiatrija ir įdomu, bet dirbti su psichiniais ligoniais, turbūt prilygsta kankynei, nes pats žinai, kad dauguma tokių psichinių ligų ( o ypač , tų kurios yra įgimtos) negalima išgydyti. Na, tas gydymas gaunasi kaip užburtas ratas - žmogus ateina, tu išrašai jam vaistų, jis juos išgeria, vėl ateina, vėl išrašai vaistų ir t.t. O vien jau tas darbas su tokiais žmonėm, kurie nelabai susivokia kas yra... Psichilogija taip pat geras mokslas, bet ne man... Žinoma, kiekvienas daktaras turi būti ir geras psichologas, bet daugiau gilintis į žmogaus mąstymo vingrybes man kažkaip per daug sunku turbūt O pulmonologija man tiesiog nepatinka ir viskas.

Man ta atsakomybė labai didelė, ir baisi.. Vien dėl to kaip sakiau nesirinkčiau... Tarkim, būnant chirurgu, užtenka menkos klaidos, neapskaičiavimo, ir pacientas gali mirt, likt neįgalus, tiesiog negalėčiau, nes tikriausiai nors kartą, padarius klaidą pulčiau į giliausią depresiją, jei kas nors nutiktų tam pacientui.. Apskritai, paprasčiausiu šeimos gydytoju būt, taipogi didelė atsakomybė.. Profesija įdomi, naudinga, bet ooj, negalėčiau..

Sveeeikos...
Aš tai ne kaip laikaus...
Kaip jūs?
Ką veikiat?

Uoj Sveikos visos Senai matyta.Na pakolkas irgi nekai, nekaip man sekas...

Ooo sveika, seniai matyta.
Man neblogai, kol kas..
Savaitgalis, eisiu pirsną maudyt, tvarkyt, paskui kur išeit pasiganyt reik.

Sveikos sveikos.
Žiūriu visai užmirštas tas mūsų forumas,nors atėjus skautuvadui pagyvėjo šiek tiek.

Mes su Terra laikomės gerai. Buvom aną savaitgalį sodyboje,išsibėgiojo nerealiai šuo. Susipažino su ~1,5mėn. vaiku ir jai labai patiko. ;DD Sakė "Mes jamam šitą vaiką". Buvo įbridus į upelį,bet daug neleidom jai 'maudytis',nes po ano susirgimo,biški saugojam sveikatą.
Po to visą savaitę niekur nebuvo išvažiavus pabėgioti, tai buvo tik laukas-miegas-valgis-laukas-valgis-miegas. Kol geri orai buvo,ilgiau pasivaikščiodavom lauke,o dabar kai subjuro,tai neįmanoma su ja vaikščiot. Tampos kaip ožka,sėda ant žemės ir sako "Niekur aš neisiu". ;DD
Tai va,šį savaitgalį buvo pievose tai išsidūko,išsibėgiojo gerai. Po to važiavom į svečius,tai padarė pažangą nepabėgo ir šinšilos neužpuolė. O tai tarp jų ten karas būna. Kovinis šinšila,tai puola maniškę. ;DD

O šiaip ketinam dabar truputį svorį mest,nes šaindien pasvėriau, cieli 9.900. Renkasi jau lašiniai pas ją. ;D Nors gal tai nėra blogai. Sutaupysim ant palto. Nes jau prasideda rudens sezonas,tai bus brrr mano mažei. Ji pas mane šalčio ir dregmės neperneša,tai reiks dėti jau paltą. Beje atsisiuntėm tokį kombinzoną,kai gausim būtinai parodysiu kaip atrodo ji. Nors jau dabar matau,kad ten bus cirkai,na bent jau kaime galės žmonės pasijuokt.

Nu žiūriu čia prišnekėjau.

whatever.>>čia nežinau manęs ar ne manęs klausi,bet atsakysiu. Nu man tai mokslai taip vidutiniškai. Kažkaip tikėjausi biški geriau mokslo metus pradėt,atrodo ir pasimokau daugiau,ir ND atsakingiau atlieku,bet užpuolė 8-tukai mane nors tu ką. Nu nesakau yra ir 10-tukų, 9-tukų,bet kažkaip 8 daugiausiai. O šiaip nu negaliu sakyt kad jau labai sunku,bet tikrai sunkoka. Fizika išvis kai ne mano stiprioji pusė,tai kapai.. Chemija kol kas dar įdomu. O šiaip anglų turiu labiausiai pasistengti,jei noriu į geresnę grupę patekt,nes dabar kabau tarp gerųjų ir blogųjų.

O pas mus jau prasidėjo tikras ruduo. Šiandien taip šaltoka buvo + lijo. O mano Terra eilinį kart parodė,kad ji princesė ir per balas tai jau tikrai niekur neis.;DD Nu žodžiu,išėjom iš laiptinės ir ji tik pamatė kad lyja,iškart atgal ir jau laiptais namo. Šiaip ne taip ištempiau ją į lauką,o ta kaip ožiukas įsispyrus ir nejuda iš vietos. Tai taip ~5min. tampėmės mes su ja,kol pamačiau kad bejėgė esu,prieš tą ožką. Tai tik numyždinau ją ir namo. Nu žiūrėsim,kaip čia mums seksis vaikščiot per lietų.. ;DD

Man kol kas gerai, beveik puikiai, šian sužinojau istorijos testo rezultatus, tai aštuoniasdešimt procentų išlaikiau.
O jei reikia, Juste galiu su anglų padėt.

Ėėė, klausykit, su Vesta turiu problemų. Man dviem dienom mamos draugė paliko savo šnaucerę, Deimą. Neduok die, aš ją pakelsiu, pabučiuosiu, ar šiaip pamyluosiu, o jei dar pašukuosiu, Vesta pakelia uodegą ir eina šalina, atsigula ir guli, žodžiu ''nedraugauja'' su manim. Kol manęs nebuvo, mama sakė kad Vesta vėl buvo užsiėmus su mano tapkėm (mėgstamiausias užsiėmimas, kol manęs nėra, temptis tapkes į guolį, su jom žaist, ant jų gulėt) ir norėjo Deima prie jos prisijungt, o ji ją aplojo. Kas Vestai visiškai nebūdinga, gi čia tas pats šuo kuris apsisiusiojo pirmą kartą Deimą pamatęs. Ir nebežinau ko imtis. Kol Deima prie manęs nelenda, arba aš jos neglostau, viskas puiku, Vesta laiminga, džiaugiasi.. Deima prieina prie manęs - Vesta eina šalin.. Kodėl? Čia tik pavydas? Ko imtis?

Tikras pavydas Vestutei pasireiškė .Siūlyčiau Deimą neglostyti,su ja nekontaktuoti rankomis matant Vestai,arba tiesiog ignoruoti Daugiau,kaip ir nežinau ką čia tau patrati

Glostyk abi vienu metu, arba bent stenkis daugiau dėmesio Vestai skirt, o šiaip, manau kad čia grynų gryniausias pavydas ir stresas, nes namuose "apsigyveno" dar vienas gentainis.